Klaipėdoje – nuotekų skandalas: katastrofos išvengta tik dėl pratekančio Kuršių marių vandens

Antradienį uostamiestį ir visą Lietuvą sukrėtė neįtikėtinos žinios apie įtarimus kompanijai „Grigeo Klaipėda“. Daug metų į Kuršių marias leidus nevalytas nuotekas mokslininkai svarsto, kad ši žinia gali duoti atsakymus į ne kartą užmintą mįslę: kodėl vietomis masiškai krito žuvys.

Antradienį Klaipėdos prokurorai pranešė sensacingą žinią atradę mechanizmą, kaip nevalytos nuotekos, apeinant valymo įrenginius, galėjo ištekėti į marias. Kompanija „Grigeo Klaipėda“ taip esą taupė nemokėdama už nuotekų valymą, tačiau gamtai padarė milžinišką žalą.

Pagal Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos skaičiavimus, gamtai padaryta žala per kelerius metus galėtų siekti ir 60 mln. eurų.

Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto direktorė, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė sakė, kad pamatyti galimą taršą nebuvo paprasta – nevalytos nuotekos, kaip informavo tyrimą atlikę pareigūnai, tekėdavo naktį.

„Kuršių marios yra pratekantis vandens telkinys, taigi, jei nuotekos buvo išleidžiamos naktį, o vandens mėginiai imami dieną, nustatyti taršos incidentus yra labai sudėtinga“, – teigė ji.

Periodinę aplinkos stebėseną Kuršių mariose ir Baltijos jūroje vykdo Aplinkos apsaugos departamentas. Jūrinių tyrimų instituto vadovė pripažino – marių vandens būklė išlieka bloga dėl didėjančios taršos iš žemyninės dalies. Visuomenę papiktinusią istoriją apie „Grigeo Klaipėda“ vykdytą veiklą Z.R.Gasiūnaitė komentavo atsargiai.

Nežinoma tiksliai, kokios nuotekos tekėjo, todėl ir komentuoti, kokia žala ekosistemai padaryta, kol kas būtų per drąsu.

„Dėl marių vandens išnešimo į jūrą nuotekos buvo praskiedžiamos ir tai galėjo padėti išvengti katastrofinių pasekmių. Kita vertus, tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūros pakrantėje yra ne kartą buvę masinių žuvų kritimų, kurių priežastys liko neaiškios“, – pastebėjo mokslininkė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo tirsianti žuvis Kuršių mariose. Dr. Z.R.Gasiūnaitė tikino, kad turėtų būti tiriamos ir jūros žuvys.

Vamzdžio paieškos – tikras detektyvas

Iki šiol aiškinamasi, kaip nevalytos nuotekos galėjo patekti iš įmonės. Tai mįslė ir uostamiesčio nuotekas valančios bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovams.

Laikinasis bendrovės direktorius Alenas Gumuliauskas teigė, jog Tinklų departamentui duotas nurodymas patikrinti tam tikrų ruožų vamzdžius. Bus žiūrima, ar nelegalūs prisijungimai buvo.

Bendrovės Nuotekų departamento vadovas Algimantas Jagnieškus tikino, jog kol kas „Grigeo“ istorijoje daugiau klaustukų nei atsakymų.

„Man iš viso nesuvokiama, kaip taip gali būti. Susidarė įspūdis, jog tai – blefas“, – teigė jis

Per parą „Klaipėdos vanduo“ išvalo apie 40-50 tūkst. kub. metrų vandens. Prieš kelis mėnesius „Grigeo Klaipėda“ buvo paprašiusi leidimo prisijungti prie „Klaipėdos vandenų“ vandens valymo sistemos. Tada per parą iš bendrovės atitekėdavo apie 2,5 tūkt. kub. m vandens.

„Štai tokie srautai įsivaizdavimui“, – teigė pašnekovas. Anot jo, jei ir yra „kažkoks vamzdynas“, jo ieškoti būtų galima nebent bendrovės teritorijoje Nemuno gatvėje.

Prokurorai atskleidė, jog nelegaliai nuotekos galėjo tekėti Dumpiuose, kur yra šios bendrovės valymo įrenginiai. Jau ne kartą buvo besta pirštu, jog intensyvus kvapas sklinda ne iš sąvartyno, o būtent iš „Grigeo Klaipėda“ įrenginių.

Kuršių nerijos parko direktorė: „Tai visiškas šokas!“

2015-aisiais mokslininkai vėl leido maudynes Kuršių mariose. Tąkart Neringos meras Darius Jasaitis demonstratyviai gėrė vandenį iš marių, tikindamas, kad vandens kokybė tikrai gera.

Tada vandenį iš marių su meru ragavo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.

„Visiškas šokas. Nenoriu tikėti, kad veikla buvo tyčinė. Negi žmonės taip nuodytų savo gyvenimą?“ – retoriškai klausė parko direktorė.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas neturi galimybės tirti marių vandens. Tačiau nuolat bendradarbiauja su Klaipėdos universiteto mokslininkais. Giriamasi kartu įgyvendinamais ekologijos projektais, tokiais kaip dirbtinės salos.

„Pastaruoju metu kaip tik džiaugėmės geresniais pokyčiais mariose. Ir vandens žydėjimo sumažėjo. Dabar laukiama išsamaus vertinimo“, – aiškino A.Feser.

Buvusiam vadovui – baudžiamoji byla

„Grigeo Klaipėda“ daugiau nei prieš penkiolika metų nusprendė investuoti į savo vandens valymo įrenginių modernizavimą ir nutraukti sutartį su bendrove „Klaipėdos vanduo“. Bendrovės nuotekos sudarė iki 10 proc. nuotekų, patekančių į „Klaipėdos vandens“ valymo įrenginius. Dar prieš mėnesį buvo informuojama, jog medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ valdoma „Grigeo Klaipėda“ investavo 0,5 milijono eurų į aplinkosaugą: uždengti du baseinai ir įrengta kvapų ozonavimo sistema. Tačiau dabar vis labiau imama abejoti tokiomis investicijomis.

„Grigeo Klaipėda“ praėjusių metų rugpjūtį taip pat turėjo nemalonių žinių: buvusiam įmonės generaliniam direktoriui Vidui Beržonskiui inicijuota baudžiamoji byla. Jis kaltinamas bendrovės turto iššvaistymu.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s