Naujas ekologijos skandalas Klaipėdoje: nevalytus nuotėkius į upelį leido ir daugiabučiai namai

„Skandalas, ne kitaip… Savivaldybės įmonė AB „Klaipėdos vanduo“ galimai turi didelių paslapčių“, – antradienio rytą socialiniuose tinkluose paskelbė visuomenininkė, Klaipėdos tarybos narė Ligita Girskienė, pranešusi, jog žmonės kalba apie dešimtis daugiabučių iš kurių buitinius nuotėkius per lietaus nuotėkių tinklus teka tiesiai į Smeltalės upelį ir toliau į Kuršių Marias.

Moters teigimu, nors ši versija neįtikėtina kaip ir „Grigeo“ istorija, tačiau ji pasitvirtino.

„Klaipėdos vanduo“ atstovai porai daugiabučių administratorių pranešė nustatę pažeidimus, jog iš tiesų buitiniai nuotėkiai keliauja lietaus tinklais tiesiai į upelį, ir nurodė ištaisyti situaciją. Bendrovė laikosi nuostatos, jog visa tai vyko per klaidą ir nuotėkiai dar statybininkų galėjo būti pajungti tiesiog ne į tą tinklą.

„Štai kas pateko į mano rankas šįryt. Žmonės kalba apie dešimtis daugiabučių, kurie savo buitinius nuotekius išleidžia tiesiogiai į miesto lietaus nuotėkių tinklus. Raimondos Zaborės ir kita mūsų iškelta versija tvirtinasi, nors tokia pat neįtikėtina kaip „Grigeo“ vamzdis į Kuršių marias… Dar klausimas, kam žmonės moka už nuotėkių tvarkymą kas mėnesį, jei jos tiesiog išleidžiamos į upelį? Negi AB „Klaipėdos vanduo“ taip pat pelnus kraunasi analogišku būdu kaip ir „Grigeo“? Gal tai yra atsakymas, kodėl visa Klaipėda yra prasmirdusi?“, – antradienio rytą prabilo L.Girskienė.

Dėl šios situacijos ji ketina kreiptis į prokuratūrą.

Pateiktame dokumente matyti, jog bendrovė „Klaipėdos vanduo“ administratoriui išsiuntė pranešimą apie tai, jog Statybininkų gatvėje, Klaipėdoje, esančiuose dviejuose namuose, kurie yra sujungti į vieną, iš vienos laiptinės buitiniai nuotėkiai per lietaus tinklus tekėjo tiesiai į upelį.

„Buitinių nuotėkių išvadų pajungimai iš pastatų į paviršinių nuotėkių vamzdyną yra atlikti savavališkai, grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus“, – rašoma pranešime.

Administratorių prašoma išsiaiškinti, kas savavališkai išleidžia nuotėkius, ir panaikinti neteisėtus pasijungimus.

Vadovybė teigia, jog šie atvejai, Statybininkų gatvėje ir I.Simonaitytės gatvėje, gali būti viso labo atsitiktinumas, kuomet statybininkai vykdydami darbus nuotėkius pajungė neteisingai.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ visuomenininkų kaltinimų kratosi ir pabrėžia, jog paviršinių nuotėkių valymas bendrovei priskirtas tik 2016 metais. Tuomet ir imta nagrinėti su lietaus tinklais susijusias problemas.

„Mes kreipėmės į savivaldybę 2018 metais, kad Smeltalės upėje turime problemų, reikia jos vagą gilinti ir valyti. Buvo rengiama tokia Smeltalės upės vagos gilinimo poveikio aplinkai atrankos ataskaita. Joje buvo užfiksuota, kad galimai per lietaus išleistuvus atskirais atvejais yra išleidžiama tarša į upelį, tiek buitinėm nuotekom, tiek galbūt naftos produktais. Mes gavome šį savivaldybės pavedimą patikrinti, kiek teisybės toje ataskaitoje. Ėmėme mėginius. Tų mėginių rezultatai labai didelės taršos viršijimo rodiklių neužfiksavo, bet nereiškia, kad jos apskritai nėra. Vienoj tinklo atšakoje užfiksuotas padidėjęs BDS rodiklis (nuotėkių išvalymo lygis – red.), bet neviršijantis normų. Pradėjom intensyviau domėtis, iš kur gali ateiti. Klausėm darbuotojų, gal yra įtarimų, gal matė kažką, gal vykdydami darbus yra užfiksavę, gal plaudami lietaus tinklą užfiksavo blogą kvapą. Tas zonas patikrinome ir dviejose zonose užfiksuoti tie atvejai“, – pranešė „Klaipėdos vanduo“ Tinklų departamento vadovas Marius Martinaitis.

Jis teigia, jog vienas tokių neteisėtų pasijungimų prieš pora metų buvo aptiktas ir vienoje uostamiesčio mokykloje.

Pasitaiko atvejų, kai paviršiniai nuotėkiai būna pajungtos į buitinių nuotėkių tinklus. Neatmetama versija, jog tokių pasijungimų gali būti nustatyta ir daugiau.

Tiesa, paklausti, kaip gi bus atlyginta gyventojams, kurie mokėjo už nuotėkių valymą, nors tai nebuvo daroma, bendrovės atstovai sako dar spręsiantys šį klausimą.

Kiek laiko iš daugiabučių nuotėkiai galėjo tekėti į upelį, nežinia, tačiau jei toks pajungimas galėjo būti įvykdytas dar statybų metu, tai galėjo trukti kelis dešimtmečius.

AB „Klaipėdos vanduo“ laikosi nuostatos, jog aptikti vamzdynai ir nelegalūs pasijungimai, esantys name, yra administratorių atsakomybė. Šis ir turi sutvarkyti, jog sistema veiktų teisėtai.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas Eglė Alonderienė teigė, jog patikrinimai tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučiuose atliekami nuolat. 2019 metais užfiksuoti 106 savavališki pasijungimai. Anot vadovės, nelegalių pasijungimų užfiksuojama tiek senuose, tiek naujuose daugiabučiuose, tiek privačiuose namuose.

Užfiksavus pasijungimą, vartotojai bendrovei turi atlyginti už išleistas nuotekas arba suvartotą vandens kiekį. Visa kita informacija perduodama savivaldybei, o vėliau teismas sprendžia, kokias sankcijas taikyti.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys sako, jog bendrovės darbu nustatant pažeidimus reikia pasidžiaugti, o ne ieškoti kaltės.

„Tas, kuris administruoja, nuo atsakomybės neturi šalintis. Dabar pagal reagavimo laiką, vietoj to, kad imtųsi priemonių, išsiaiškintų, kas negerai, ką reikia taisyti, girdime apie žingsnius į prokuratūrą, ieško kaltės savivaldybės ar „Klaipėdos vandens“. Kaip tik, „Klaipėdos vanduo“ atlieka savo darbą, jie rado, nustatė. Toje vietoje tik norime pasidžiaugti, kad atlieka darbą ir kad toliau nepatektų tos nevalytos nuotekos į upelį“, – situaciją pakomentavo Klaipėdos vicemeras A.Barbšys.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s