Vadovybės planas naikinti 19 prokuratūrų regionuose sukėlė darbuotojų pyktį

Praėjusių metų lapkričio 8 dieną prokuratūroje suburta komisija analizavo, kaip galima optimizuoti žinybos darbą. Optimizacijos komisijos pirmininkas yra Žydrūnas Radišauskas. Vasario 6 dieną prokuratūros bendruomenei pristatytas darbo grupės pagimdytas planas šokiravo dalį prokurorų – jų darbo vietoms iškilo grėsmė. Plano esmė – naikinti 19 nedidelių prokuratūrų darbo vietas regionuose, o darbuotojus perkelti į kituose miestuose veikiančias didesnes prokuratūras.

Viešumoje pasirodė prokurorų, kurių darbo vietoms iškilo grėsmė, raštai. Juose dėstoma, kad įgyvendinus pasiūlytą planą greičiausiai kristų prokuratūros darbo kokybė.

„Dirbdami rajone ir turintys šioje srityje praktikos, galime konstatuoti, kad tiesioginis bendravimas su tyrėjais, kitomis institucijomis užtikrina daug efektyvesnį, greitesnį ir išsamesnį nusikalstamų veikų ištyrimą“, – dėstoma prokurorų rašte.

Be to, jame akcentuojama, kad ir žmonėms prokurorai taps mažiau prieinami, todėl bus sudėtingiau priimti jų skundus, užtikrinti viešojo intereso gynimą.

Darbo vietas planuojama naikinti Švenčionių, Širvintų, Prienų, Druskininkų, Lazdijų, Vilkaviškio, Šakių, Kretingos, Skuodo, Šilalės, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Akmenės, Pasvalio, Kupiškio, Anykščių, Molėtų ir Zarasų rajonuose.

Slaptas planas

Nors kol kas kalbama, kad tai tik planai ir svarstymai, kai kurie prokurorai tvirtina iš savo vadovų jau išgirdę, kad už šį naikinimą bus stojama piestu ir į pastabas atsižvelgiama nebus. Anot prokurorų, tai įrodo ir faktas, kad šis planas sukurptas slapta, svarstytas uždaruose darbo grupės posėdžiuose bei visiškai nesikonsultuojant su prokuratūros darbuotojais ir net nepranešus apie tokius svarstymus.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šis planuojamas prokuratūros „optimizavimas“ buvo slepiamas nuo visuomenės“, – atkreipia dėmesį Radviliškio prokurorai.

Prokurorai baiminasi, kad viskas jau nuspręsta ir nieko pakeisti nemanoma.

„Manome, kad tyliai planuojama įvykdyti teritorinių prokuratūrų padalinių naikinimą“, – sako jie.

Piešiamas apokaliptinis scenarijus

„Numatytas „optimizavimas“ sukels destrukciją kasdieninėje prokuroro darbo veikloje ir destabilizuos prokuratūros veiklą, įneš sumaištį darbe, bus neefektyviai ir netikslingai naudojamos valstybės lėšos ir darbo laikas, sumažės darbo efektyvumas“, – aiškina trys Radviliškio prokurorai.

Jie teigė nesuprantantys, kodėl planuojama naikinti darbo vietas miestuose, kur veikia teismai, policija, probacijos tarnyba ir kitos institucijos. Anot jų, nors tikimasi optimizuoti veiklą, efektas gali būti priešingas.

„Mūsų skaičiavimu, daugelyje rajonų važinėjimo kaina iš gretimo miesto į teismo posėdžius yra ne mažesnė nei pastato išlaikymas. Taip pat būtina vertinti ir prokuroro gaištamą laiką vykimo metu“, – dėstoma rašte.

Lazdijų prokurorai ironizuoja, kad valandų valandos, praleistos kelyje važinėjant į teismo posėdžius ir susitikimus su proceso dalyviais, bus tikrai „efektyvus“ prokuroro darbas.

Atkreipiamas ir dėmesys, kad dalis pastatų, kuriuose šiuo metu dar dirba prokurorai, yra visai neseniai suremontuoti ir atnaujinti. Kiti siūlo kompromisą – jei pastato išlaikymas per brangus, įkurdinti juos teismo arba policijos pastatuose.

Daliai prokurorų nesuprantama ir kaip toks sprendimas dera su valstybės politika gaivinti regionus. Esą nedidelių miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojams prokurorai taps nebepasiekiami.

Prokurorai: „Susioptimizuokite patys“

Kaip motyvas naikinti darbo vietas nurodomas ne tik lėšų taupymas, bet ir neva nevienodas darbo krūvis. Plane dėstoma, kad Lietuvoje ženkliai mažėja registruotas nusikalstamumas, tad ir darbo prokurorams yra mažiau. Tai – aktuali problema, apie kurią kalbama jau ne pirmus metus, nes labai netolygiai pasiskirsto darbo krūviai, kai kurie prokurorai turi dešimtis, o kiti tik vienetus bylų. Darbo grupėje padaryti skaičiavimai, kad naikinamose prokuratūrose krūviai yra patys mažiausiai.

Tačiau jų darbuotojai atkerta, kad skaičiavimai neteisingi, o kai kurie rėžia dar aštriau: jie elementariai melagingi.

„Krūviai pateikti tendencingai juos sumažinant“, – aiškina trys Molėtuose šiuo metu dirbantys prokurorai.

„Yra priešingai nei teigiama, – dėsto 2 Lazdijuose dirbantys prokurorai. – Ikiteisminio tyrimo bylų srautas, prokurorų priimamų procesinių sprendimų skaičius dažnoje nutolusioje darbo vietoje yra didesnis už darbo krūvio vidurkius centriniuose padaliniuose.“

„Išvados dėl darbo krūvio yra visiškai nepagrįstos arba paremtos melu“, – rėžia Šakiuose dirbantys prokurorai.

Priešingus nei komisijos skaičiavimus apie darbo krūvius, pateikę prokurorai, akcentuoja, kad jie nėra prieš reformas ir optimizaciją – to sistemai neabejotinai reikia.

„Mūsų manymu, komisija pirmiausiai turėtų „optimizuoti“ centrines apylinkių, apygardų, generalinę prokuratūras, dėl ko niekaip nenukentėtų atliekamų funkcijų kokybė, o būtų reali galimybė sutaupyti lėšų“, – tokią optimizavimo kryptį siūlo prokurorai.

Profsąjungos pirmininkas: daroma nesąmonė

Prokurorų profesinės sąjungos pirmininkas Julius Rėksnis pirmiausia atkreipia dėmesį į užkulisines kalbas, kad optimizacija vykdoma, nes pernai prokuratūros biudžete atsirado 1 mln. eurų skylė. Jis akcentavo, kad profsąjunga niekada nesipriešino reformai, tačiau tikrai nepritaria dabartiniams planams.

„Mano pozicija tokia: mes už protingą, pagrįstą, išdiskutuotą su bendruomene reformą, o ne norą pasirodyti, kad esu reformatorius ir kažką padariau, – samprotavo J.Rėksnys. – O tada pasimato, kad buvo padaryta nesąmonė, viskas sujaukta, sukelta įtampa.“

Su teisėsaugos darbu Skandinavijoje susipažinęs pašnekovas pastebėjo, kad ten reformoms ruošiamasi 5 ir daugiau metų.

„Danai 7 metus ruošė reformą, visais pjūviais žiūri ir įsivertina reikalus. Pas mus užtenka kelių mėnesių. Tai rodo valdžios požiūrį į žmones. Juk Lietuvos žmonės – pagrindinis valstybės turtas. Bet vadovai elgiasi su žmonėmis kaip Šiaurės Korėjoje, kaip su vergais ar baudžiauninkais. Atsiras kitų, jūs patrankų mėsa, pakėlėt galvas, pašnekėjot, tuoj su vėzdu „bum“ per galvą. Kritikos jie nemėgsta. Bet valdžia ir vadovai tam ir yra išrinkti, kad juos kažkas kritikuotų. Jei bijai kritikos, neik į valdžią“, – iš peties rėžė J.Rėksnys.

Anot pašnekovo, profsąjungos užsakyti tyrimai rodo, kad prokurorai patiria didelį stresą, be to, viena iš didžiausių problemų – prokuratūros darbuotojai netenka autoriteto ir lyderystės ikiteisminiame tyrime. Tačiau šie aspektai vadovybei nėra įdomūs.

„Jei kalbame apie prokurorų prestižą, valdžia jau kalba apie mobilų prokurorą. Įsivaizduokite, prokuroras pagal iškvietimą. Kaip tai prisidės prie prestižo?“ – ironizuoja J.Rėksnys.

Profsąjungos pirmininko teigimu, planuojant reformą visiškai neatsižvelgta į darbuotojų interesus. Prokurorams teks keltis žymiai anksčiau, jie nebegalės nuvežti vaikų į darbą ir mokyklą. Priežastis – neva mažėjantis nusikalstamumas.

Reaguodama į susiklosčiusią situaciją Lietuvos Generalinė Prokuratūra išplatino viešąjį laišką. Pateikiame jį neredaguotą.

“Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. kovo 22 d. posėdyje priimtas sprendimas pritarti Lietuvos Respublikos prokuratūros pasiūlytoms prioritetinėms veiklos kryptims 2017–2020 metams. Viena iš Lietuvos Respublikos prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių yra prokuratūros išteklių efektyvesnis valdymas. Generalinės prokuratūros 2018–2021 metų strateginiame veiklos plane, vienas iš prokuratūros strateginių tikslų yra tobulinti prokuratūros administravimą, optimizuoti išteklius (žmogiškuosius, finansinius ir infrastruktūros) ir užtikrinti jų racionalų naudojimą bei veiklos modernizavimą. Tobulinant ir optimizuojant vidinius procesus turi būti siekiama nustatyti prokuratūros veiklos prioritetus, kurie leis tolygiai perskirstyti prokuratūros darbuotojų darbo krūvį, didinti veiklos administravimo efektyvumą, tai nulemtų efektyvesniam nusikalstamų veikų tyrimui.

Siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo yra sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes. Darbo grupę sudaro: Generalinės prokuratūros departamentų vadovai, apygardų prokuratūrų vadovai, prokuratūroje veikiančių profesinių sąjungų atstovas, valstybės tarnautojai, kelių apylinkių prokuratūrų vadovai.

Darbo grupės posėdžių metu buvo analizuojamas pastaraisiais metais užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus pokytis (nuo 2014 m. užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 38 proc.; sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – 34 proc.), nebaigtų tirti nusikalstamų veikų skaičiaus (likučio) pokytis (nuo 2015 m. skaičius sumažėjo 29 proc.). Buvo atkreiptas dėmesys kad didžiąją dalį užregistruotų nusikalstamų veikų sudaro nusikalstamos veikos, kurių tyrimai nėra ypatingai sudėtingi (iš 2019 m. užregistruotų nusikalstamų veikų daugiausia buvo užregistruota vagysčių, BK 178 str (24 proc.), fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, BK 140 str. (19 proc.). Darbo grupės veiklos metu taip pat buvo analizuojamas ir teismo posėdžių, kuriuose prokuroro dalyvavimas yra būtinas, skaičius ir jo mažėjimo tendencijos.

Pažymėtina, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų ištiriama taikant ekonomišką procesą (2019 m. 55,7 proc. iš visų ištirtų nusikalstamų veikų, 2018 m. – 55,9 proc., 2017 m. – 55,2 proc.), o kai kuriose prokurorų tarnybos vietovėse, nutolusiose nuo centrinių prokuratūros padalinių, taikant ekonomišką procesą ištirtų nusikalstamų veikų dalis siekia net iki 80 proc. Be to, įvertinus centriniuose ir nutolusiuose prokuratūros padaliniuose dirbančių prokurorų bei valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo krūvius ir skaičiaus santykį bei prokuratūros pastatams reikalingo išlaikymo išlaidas, konstatuota, kad nėra užtikrinamas tolygus darbo krūvis, o išlaidos, skirtos pastatų išlaikymui, nėra naudojamos efektyviai. Buvo pažymėta, kad nutolusiuose prokuratūros padaliniuose šis santykis sudaro 1:2 ar 1:3, kai centriniuose padaliniuose, kuriuose atliekami ir kontroliuojami sudėtingesni tyrimai ir darbo krūvis žymiai didesnis, o prokurorai be kitų funkcijų dalyvauja ir bylose, nagrinėjamose apeliacinės instancijos teismuose, kuriose ikiteisminį tyrimą kontroliavo nutolusių prokuratūros padalinių prokurorai, prokurorų ir valstybės tarnautojų santykis tesiekia 1:5.

Įvertinus visus duomenis buvo atlikta kiekvienos apygardos prokuratūros situacijos analizė ir numatytos galimos veiklos procesų optimizavimo kryptys. Darbo grupės nariai įvertino galimybę atsisakyti prokurorų tarnybos vietų vietovėse, nutolusiuose nuo centrinių prokuratūros padalinių, kuriose yra nedidelis prokurorų skaičius, ir jas nustatyti artimiausiose pagal atstumą vietose nuo prieš tai buvusios tarnybos vietos.

Pastebėtina, kad atsisakant tarnybos vietų minėtose vietovėse – prokurorai nebus atleidžiami iš tarnybos. Įvertinus tai, kad prokurorų atliekamų funkcijų poreikis toje vietovėje, kurioje planuojama atsisakyti prokurorų tarnybos vietų, išlieka, nes jose yra veikiantys teismo rūmai, svarstoma prokurorams užtikrinti nuvykimą tarnybos reikmėms į teismo rūmus, kurių teritorijoje nebelieka prokurorų tarnybos vietų (tarnybinio transporto užtikrinimas, su važiavimu susijusių išlaidų kompensavimas, pavėžėjimo paslaugos įsigijimas).

Įvertinus tai, jog turimos informacinės sistemos (IBPS) suteikia galimybę prokurorams dirbti nuotoliniu būdu, taip pat, siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų darbo laiko naudojimą, svarstoma numatyti lankstesnes nuotolinio darbo sąlygas (pvz., jei prokuroras, nuo kurio gyvenamosios vietos atstumas iki teismo rūmų, kurių teritorijoje nebelieka prokurorų tarnybos vietų, yra mažesnis nei nuo naujai nustatytos tarnybos vietos, prokuroras tą dieną, kai vyksta posėdis, galėtų nevykti į nustatytą tarnybos vietą, o pasibaigus posėdžiui dirbti nuotoliniu būdu).

Taip pat svarstoma galimybė ir vertinamas poreikis vietose, kuriose nebelieka prokurorų tarnybos vietų ir prokuratūros, kaip infrastruktūros pastato, įrengti „prokuroro kambarius“. Šiuose kambariuose, esant poreikiui, prokurorai turėtų galimybę pasirengti teisminiam nagrinėjimui, atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus.

Šiuo metu šie siūlymai yra vertinami darbo grupės posėdžiuose, o galutinė išvada dėl galimų struktūrinių pokyčių bus pateikta generaliniam prokurorui tik visapusiškai išanalizavus ir įvertinus siūlomų krypčių įgyvendinimą. Apie numatomus galimus struktūrinius pokyčius bus pateikta informacija ir konsultuojamasi su prokuratūroje veikiančioms profesinėms sąjungoms bei darbo taryba. Apie šioje darbo grupėje svarstomas prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes informacija pateikiama prokuratūros bendruomenei (intranete)“, – rašoma prokuratūros laiške.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s