Seimo komiteto tyrimo išvada: VSD veikė teisėtai, tačiau turi būti atsisakyta žodinių pavedimų

Atlikęs tyrimą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) padarė išvadą jog tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką Valstybės saugumo departamentas (VSD) veikė teisėtai, tačiau žodinių pavedimų tikrinti asmenis turi būti atsisakyta.

„Komitetas konstatavo, kad VSD veikė teisėtai, vadovaudamasis visais galiojančiais teisės aktais ir įstatymais, taip, yra tam tikros spragos arba neaiškumai, ypač dėl vidinio darbo organizavimo, kurie, ko gero, veikė nuo VSD įkūrimo pradžios, dėl žodinių pavedimų galimybės“, – žurnalistams sakė NSGK vadovas Dainius Gaižauskas.

Už komiteto išvadą pirmadienį balsavo beveik visi jo nariai: susilaikė tik Vytautas Bakas. Jis laikosi pozicijos, jog VSD pažeidė įstatymą.

Komitetui tik patvirtinus išvadą, prezidentas Gitanas Nausėda pateikė dabartinio VSD vadovo Dariaus Jauniškio kandidatūrą vadovauti departamentui antrai kadencijai.

D.Gaižauskas teigė, kad apie galimai neteisėtą informacijos rinkimą pranešusį aukštą VSD pareigūną galėjo suklaidinti tai, kad pavedimas tikrinti asmenis buvo duotas žodžiu.

Seimo komitetas tokią tvarką siūlo keisti, taip pat steigti žvalgybos ombudsmeno institutą.

„Tai (žodiniai pavedimai – red.), kaip parodė tyrimas, klaidina tam tikrus VSD pareigūnus, sudaro galimybes vienaip ar kitaip interpretuoti pavedimus, dėl ko, ko gero, ir kilo šis nesusipratimas. Tai viena iš pagrindinių klaidų ar problemų, kuri turėtų būti šalinama“, – teigė D.Gaižauskas.

„Atėjo laikas atsirasti ombudsmeno institutui, kuris galėtų būti prie Seimo ir galėtų padėti užtikrini žvalgybos tarnybų darbo teisėtumą, kad būtų apsaugotos žmogaus teisės ir ta veikla būtų vykdoma ženkliai skaidriau“, – pažymėjo NSGK vadovas.

Konservatorių atstovas NSGK Laurynas Kasčiūnas teigė, kad žodiniai pavedimai VSD buvo „spraga, kuri turi būti panaikinta“.

„Kai prašai tikrinti informaciją apie politikus ar jų aplinką, labai svarbu suvokt, kad mes kalbame apie asmens duomenų apsaugą, privatumą, todėl tokie nurodymai negali būti duodami žodžiu, jie privalo būti formuluojami raštu, argumentuojant, kodėl to reikia. Tokia spraga turi būti panaikinta“, – žurnalistams sakė L.Kasčiūnas.

Žmogaus teisių apsaugą žvalgybai vykdant veiklą, komiteto nario teigimu, ateityje turėtų užtikrinti ombudsmenas.

„Visa tai, ką mes šiandien darėm, daug kokybiškiau galėtų padaryti nepriklausomas ombudsmenas, t. y. pasitikėjimą visuomenėje turintis žmogus, veikiantis prie parlamento, todėl mes džiaugiamės, kad komitetas pritarė registruotam projektui, kuriuo siūlome įtvirtinti tokią instituciją“, – teigė L.Kasčiūnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai komitete anksčiau yra registravę pataisas siūlydami steigti žvalgybos kontrolieriaus tarnybą.

NSGK narys V.Bakas mano, kad komiteto išvados „yra per švelnios“, o asmenis, apie kuriuos informaciją tikrino VSD, ragina kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių.

„Aš manau, kad išvados yra per švelnios, o VSD direktoriaus ir jo pavaduotojų ta veikla, kiek buvo susijusi su žodžiu duotais pavedimais tikrinti informaciją, neatitiko šiuo metu galiojančio Žvalgybos įstatymo ir Konstitucijos“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė V.Bakas.

„Konstitucija sako, kad asmens privatus gyvenimas yra neliečiamas ir informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, kitaip tariant, joks vadovas, kad ir pats aukščiausias, negali žodžiu pavesti savo institucijai daryti intervenciją į bet kurio iš mūsų privatų gyvenimą“, – pažymėjo buvęs NSGK pirmininkas.

Komitetui baigus tyrimą ir pateikus išvadą V.Bakas sakė matantis galimybių toliau rutuliotis šiai istorijai – į teismą kreiptis patiems tikrintiems piliečiams, tą ir ragino juos daryti.

„Komitetas gavo duomenų kad VSD rinko informaciją apie šimtus žmonių, verslininkų, kultūros, meno, žiniasklaidos atstovų ir veikėjų, kurie, niekaip negalėčiau net iš arti pritraukti prie grėsmės iš Rusijos. Dabar vienintelis būdas – patiems piliečiams, kurie buvo tikrinamų sąrašuose, aš tikrai kviečiu žmones naudotis savo teise, kreiptis į teismus dėl nepagrįstos intervencijos į jų asmeninį gyvenimą“, – teigė V.Bakas.

Parlamentaras taip pat sakė, kad „NSGK dirbo pakankamai sudėtingomis sąlygomis“, nes iš „prezidento gaudavo nuolat tokias užuominas, kad pats klausimų kėlimas VSD prieštarauja nacionalinio saugumo interesams“.

„Pozityvu yra tai, kad komitetas iš dalies atlaikė šį spaudimą ir pateikė pakankamai griežtas išvadas, bet kita dalis, komitetas užsimerkė į galimą įstatymo pažeidimą“, – reziumavo parlamentaras.

Seimo NSGK prieš tvirtindamas išvadas dar kartą atsakyti į klausimus pirmadienį kvietėsi Valstybės saugumo departamento vadovą D.Jauniškį. Pastarasis kartojo, jog departamentas veikė pagal įstatymą, tikrindamas rinkimuose dalyvavusių politikų aplinką.

„Aš manau, kad mes padarėm viską, kad įtikintumėm (Seimo narius – red.), raštu ir žodžiu šiandien, dar kartą pabrėžiu – VSD veikė įstatymo ribose, jokie įstatymai nebuvo pažeisti ar sulaužyti“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė D.Jauniškis.

Į klausimą, ar 80 tūkst. per metus departamente atliekamų patikrinimų esąs adekvatus skaičius, VSD vadovas tvirtino, kad pusė jų „susiję su migracijos klausimais“.

„Tos patikros susijusios tiek su migracijos klausimais, ten pusė turbūt su tuo susiję, su visokių juridinių asmenų patikrinimu, toks skaičius ir susidaro, tai absoliučiai nesusiję (patikros – red.) su rinkimais“, – teigė D.Jauniškis.

Anksčiau VSD vadovas teigė, kad per rinkimus buvo tikrinama visų kandidatų aplinka, o departamentas „turėjo visus pagrindus ir įgaliojimus sekti rinkimų procesą“. Jis taip pat pažymėjo, kad surinkta informacija niekam nebuvo teikiama.

NSGK aiškintis situaciją VSD pradėjo, kai buvęs komiteto vadovas ir dabartinis narys V.Bakas kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai VSD rinktą medžiagą. Aukštas VSD pareigūnas buvo informavęs tuometinį NSGK pirmininką V.Baką, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką. Žvalgybos pareigūno pateiktame asmenų, apie kuriuos VSD galėjo rinkti informaciją, sąraše nurodoma daugiau kaip 60 pavardžių, tarp jų daug žinomų žmonių iš verslo, kultūros, pramogų sferų. Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s