Lietuvos diplomatų kova prieš koronavirusą: Linas Linkevičius ragina nevelti į tai ideologijos

Diplomatinės žinybos pareigūnai aukodami miegą kovojo dėl vietų lėktuvuose tiems, kurie išreiškė norą sugrįžti namo karantino metu, teko labai greitai spręsti dėl medicininių priemonių įsigijimo Kinijoje, antradienį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio metu teigė buvęs vieno iš Kauno rajonų komjaunimo sekretorius Linas Linkevičius, bandydamas atremti opozicijos kritiką dėl atsainaus požiūrio į Kinijos interesus bei pagalbą.

Užsienio reikalų komiteto posėdis prasidėjo nuo aktualių klausimų svarstymo. Konservatorius Audronius Ažubalis pasiteiravo, kiek laiko saugu dėvėti medicininę kaukę.

Buvęs komjaunimo sekretorius atsakė: „Žiūrint, kokia jos specifikacija.“

„Apie specifikaciją man niekas nedavė instrukcijos velniai griebtų! Va, tau Vyriausybė rūpinasi – prašau“ – pasipiktino A.Ažubalis, bet tikslaus atsakymo iš kolegų komitete dėl kaukės taip ir negavo.

L.Linkevičius ėmėsi skaityti pranešimą apie diplomatinių atstovybių veiksmus koronaviruso akivaizdoje. Jis tikino, kad diplomatinės atstovybės į procesą įsitraukė intensyviai, dirbo visą parą.

„Buvo karštas laikotarpis dėl repatriacijos. Ir buvo labai daug krizinių situacijų – Frankfurte prie Oderio, Lietuvos–Lenkijos sienos, teko važiuoti į Varšuvą taip pat spręsti kai kuriuos klausimus“, – vardijo L.Linkevičius.

Apie 6 tūkst. Lietuvos piliečių, pasak jo, išreiškė pageidavimą karantino metu sugrįžti į Lietuvą. Panašus skaičius jų esą ir parvyko.

„Per šį laiką su mūsų pagalba ir, matyt, savarankiškai, grįžo virš 5 tūkst. gyventojų. Buvo ir probleminių skrydžių, tačiau juos pavyko suorganizuoti – iki tokio lygio ir naktimis kalbėjo ministrai, ir aš pats skambinau kolegoms – ir lenkui, ir ukrainiečiui. Ambasadoriai vos ne stovėjo ant lėktuvo durų, kariavom dėl kiekvienos vietos – tiesiogiai kalbant“, – tikino užsienio reikalų ministras.

Dar vis egzistuojančiais tranzitiniais taškais, pasak jo, tapo Minskas, Ryga ir Varšuva.

„Buvo labai sunku iškovoti šitą tašką, nes lenkai buvo visiškai užsidarę su savo griežtom taisyklėm“, – sakė L.Linkevičius.

„Šiandieną vienas iš reisų, kurį, turbūt, įsirašysime į istoriją, turėtų leistis Kaune. Labai sunku buvo tą skrydį „pagimdyti“ – iš Vietnamo per Tailandą į Kauną. Kur dešimties tautybių žmonės – labai daug vokiečiams šitoje vietoje padėsim“, – toliau pasakojo ministras ir pridūrė, kad šiam skrydžiui buvo labai sunku gauti leidimus.

Diplomatinės atstovybės, pasak L.Linkevičiaus, įsitraukė į darbą ieškodamos plaučių ventiliavimo aparatų, tepinėlių tyrimams, medicininių priemonių apsaugai dėl koronaviruso. Atstovybėms esą ir čia teko labai stipriai konkuruoti, nes priemonių visame pasaulyje trūksta.

„Čia pagyrimo žodis Inai Marčiulionytei (Lietuvos ambasadorei Kinijoje – red.), kurios šiandien gimtadienis, beje“, – paminėjo L.Linkevičius ir vylėsi, kad artimiausiu metu medicininių priemonių Lietuvai nepritrūks.

Posėdyje dalyvavęs konservatorius Emanuelis Zingeris pastebėjo, kad apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos į Lietuvą pargabeno verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos grupės „Avia Solutions Group“ valdomos užsakomųjų skrydžių bendrovės „KlasJet“ lėktuvas. Dar prieš posėdį konservatoriai įspėjo apie „kylantį pavojų dėl vis didesnės priklausomybės nuo komunistinės Kinijos teikiamos „humanitarinės pagalbos“.

„Kadangi tai buvo valandų reikalo sprendimas, buvo imama tai, kas yra, kas gali pasiūlyti kainą ir mes tą sprendėm ir darėm, manau, teisingai. Čia – ne apie ideologiją kažkokią kalba, ir siūlyčiau nepainiot tų dalykų“, – į pastabą atsakė L.Linkevičius.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad Lietuva pirmajame, vasario mėnesį Europos Sąjungos organizuotame medicininių priemonių prikimo konkurse nesudalyvavo – esą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tuomet tikino, jog šaliai nieko netrūksta. Jis taip kritiškai įvertino situaciją kai Rusijos transporto įmonė atskraidino į Lietuvą medicininių priemonių krovinį.

„Tada mes pradėjome skubėti, nes mums visko pritrūko, ir mes paskubomis ėmėme bet kokius rusų oligarcho pramoninius lėktuvus ir 16 metų NATO proga fantastiškai atšventėm, faktiškai sužeisdami NATO darbais, o ne žodžiais“, – toliau tęsė Ž.Pavilionis ir vylėsi, kad parama NATO bus pademonstruota kuo greičiau.

Pasak besiteisinusio komiteto narių diskusijoje dalyvavusio Vyriausybės kanceliarijos vyresniojo patarėjo Mindaugo Žičkaus, NATO negalėjo užtikrinti greito medicininių priemonių pristatymo į Lietuvą, esą todėl buvo ieškota kitų būdų, kaip jas atgabenti.

„Buvo ieškoma būdų, kaip įmanoma greičiau pristatyti [priemones] į Lietuvą. Po ilgo, nuoseklaus domėjimosi paaiškėjo, kad pasinaudodami NATO ir sąjungininkų transporto galimybėmis, krovinių nesulauksime anksčiau balandžio 4 dienos. Toks faktas negalėjo džiuginti“, – kalbėjo patarėjas.

Tiesa, M.Žičkus pridūrė, kad ateityje galimybė pasinaudoti sąjungininkų pagalba transportuojant prekes niekur nedingsta.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s