R.Karoblis: iki 2030 m. gynybai skirsime ne mažiau už 2,5 proc. BVP

2004 m. kovo 29 d. Lietuva įsiliejo į NATO gretas.

„Per šiuos metus stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva jame įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė. O praėjusiais metais Lietuva kartu su kitomis sąjungininkėmis paminėjo 70 metų NATO jubiliejų“, – skelbiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime visuomenei „Jau šešiolika metų esame galingiausioje pasaulyje gynybinėje sąjungoje – NATO“.

„Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai- esantiems Lietuvoje. Tikiu, kad būdami vieningi ir imdamiesi visų reikiamų priemonių, atgrasysime visus matomus ir nematomus priešus”, – pasakė Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Jis pabrėžė, kad nors šiuo metu pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija ir gali koreguoti kariuomenės veiklą, bet nekoreguoja esminių NATO tikslų. Aljansas yra pajėgus ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir nekeis savo sutartos politikos.

Narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam – pirmiausia vis labiau agresyvėjančios Rusijos užpuolimui atremti.

Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.

Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2019 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.

„Būtinybė gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. nuo BVP ir palaipsniui didinti juos iki 2,5 proc. pirmiausiai atsirado ne dėl įsipareigojimų partneriams, o dėl kardinaliai pasikeitusios saugumo situacijos – negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų. Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys”, – nurodė R. Karoblis.

Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto.

„Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryški pažanga matysis kasmet. Šiuo metu į įgyvendinamas didžiausias nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektas – pėstininkų kovos mašinų „Vikas/Boxer“ įsigijimas, diegiamos modernios artilerijos sistemos, plečiami oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumai, atnaujinama kario ginkluotė ir įranga. Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje“, – skelbiama ministerijos pranešime.

Visi šie pozityvūs pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos.

„Šiandien narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių“, – primena ministerija.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s