Prokurorai nutekino ikiteisminio tyrimo duomenis: Paleckis Rusijoje esą susitikinėjo su Golovatovu ir liudijo byloje prieš Lietuvą

Lietuvos prokurorai nutekino skandalingos baudžiamosios bylos, kurioje kaltinimai pateikti buvusiam politikui Algirdui Paleckiui, detales. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad šis Rusijos sostinėje susitikinėjo su Sausio 13-osios įvykiuose dalyvavusiu buvusiu „Alfa grupės“ vadu, atsargos pulkininku Michailu Golovatovu ir sutiko liudyti prieš Lietuvą iškeltoje baudžiamojoje byloje. Tuo metu jo bendrininkas šioje byloje tapo įslaptintu liudytoju. Jiems abiem M. Golovatovas esą sumokėjo 6 tūkstančius eurų.

Buvęs SSRS KGB 7-osios valdybos „Alfa“ rinktinės vadas M. Golovatovas Lietuvoje yra nuteistas už akių– Sausio 13-osios byloje teismas skyrė jam 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Atsargos pulkininkas dar 2011 metais Lietuvos teisėsaugos pareigūnų prašymu buvo sulaikytas Austrijoje, tačiau taip ir nebuvo išduotas mūsų valstybei – pripažinę šią byla politine ustrai jį išleido į laisvę.

Teismo nuosprendis Sausio 13-osios byloje dar neįsiteisėjęs – nuteistųjų ir prokurorų skundus dar ketina nagrinėti Lietuvos apeliacinis teismas, kuris pirmadienio popietę po beveik pusantrų metų trukusio kalinimo nutarė į laisvę išleisti A. Paleckį. Jam pusmečiui uždėta apykojė ir uždrausta išeiti iš namų, be to, skirtas 50 tūkstančių eurų užstatas, kurį į Generalinės prokuratūros sąskaitą yra sumokėjęs jo tėvas, buvęs europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.

Nors į laisvę išleistas J. Paleckis ir neigia prokurorų jam pateiktus kaltinimus dėl šnipinėjimo Rusijai, prokuratūros pareigūnai nutekino informaciją apie gana skandalingas aplinkybes, kaip politikas galėjo veikti prieš Lietuvą.

Ikiteisminį tyrimą atlikę ir Šiaulių apygardos teismui baudžiamąją bylą perdavę prokurorai teigia, kad A. Paleckis ir kartu su juo baudžiamojon atsakomybėn dėl šnipinėjimo patrauktas verslininkas Deimantas Bertauskas galimas nusikalstamas veikas įvykdė nuo 2017 m. vasario 16 d. iki 2018 m. spalio 10 d. Anot prokurorų, A. Paleckis ir D. Bertauskas buvo susitikę su trimis Rusijos Federacijos piliečiais – buvusiu Federalinės saugumo tarnybos (FST) specialiosios paskirties padalinio „Alfa“ karininku Eduardu Kruglovu, SSRS KGB 7-osios valdybos „Alfa“ rinktinės vadu, atsargos pulkininku M. Golovatovu ir FST žvalgybos atstovu, kieno tapatybės Lietuvos pareigūnai nenustatė. Visų jų trijų atžvilgiu šiuo metu Generalinėje prokuratūroje yra atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas.

Pasak prokuratūros, A. Paleckis ir D. Bertauskas turėjo surinkti duomenis apie Sausio 13-osios ir kitas baudžiamąsias bylas, susijusių su Sovietų Sąjungos agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. laikotarpiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas esą turėjo bendrą tikslą – atnaujinti Lietuvoje registruotos politinės partijos Lietuvos liaudies partija (LLP) veiklą bei dar 2011 m. pasirašyto susitarimo tarp LLP ir Rusijos Federacijos politinės partijos „Vieningoji Rusija“ pagrindu gauti šios partijos finansinę paramą ne tik LLP, bet ir Lietuvos rusų sąjungos politinei veiklai. Šis finansavimas esą partijos nariams būtų pagelbėjęs dalyvaujant Lietuvos Respublikos savivaldybių bei Seimo rinkimuose.

Prokurorai teigia, kad 2017 m. vasario 12–18 d. A. Paleckis ir D. Bertauskas išvyko į Rusijos sostinę ir pasinaudodami turimais kontaktais, planavo susitikti su Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininku Konstantinu Kosačiovu ir tartis dėl santykių su partija „Vieningoji Rusija“ atnaujinimo. Tačiau jiems taip ir nepavyko savarankiškai užmegzti kontaktų su partijos atstovais, todėl vasario 16 d. A. Paleckis suorganizavo susitikimą su E. Kruglovu ir M. Golovatovu. Šis susitikimas įvyko privačios saugos įmonės „Alfa-B“ pastate.

„Šio susitikimo metu A. Paleckis bei D. Bertauskas kreipėsi į M. Golovatovą, prašydami organizuoti susitikimą su K. Kosačiovu bei sudaryti galimybes Rusijoje pradėti bendrą su E. Kruglovu ir M. Golovatovu verslą, kurio pajamų dalis bus skiriama LLP veiklai finansuoti“, – teigiama prokurorų A. Paleckiui pateiktuose kaltinimuose.

Pasak jų, pasinaudodamas šiomis aplinkybėmis, M. Golovatovas, siekdamas įgyvendinti Rusijos FST keliamas užduotis, šio ir vėliau vykusių susitikimų metu užverbavo A. Paleckį ir D. Bertauską rinkti Rusijos žvalgybą dominančią informaciją – už tai buvo žadamas susitikimas ne tik su K. Kosačiovu ar kitais „Vieningosios Rusijos“ atstovais, bet ir galimybė pradėti bendrą verslą.

„Šias užduotis A. Paleckis ir D. Bertauskas, žinodami, kad M. Golovatovas veikia FST bei per šią instituciją Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto (RTK) pavedimu, vykdė“, – teigia prokurorai.

Anot jų, buvo sutarta, kad esant reikalui lietuviai susisieks su E. Kruglovu ir bendraus ne tik pokalbių programėlėmis telefone, bet ir susirašinės specialiai sukurtu elektroniniu paštu – konspiracijos tikslais A. Paleckis ir D. Bertauskas jį esą sukūrė kitą dieną Baltarusijos sostinėje, netoli autobusų stoties esančioje kavinėje. Tiesa, taip pat buvo sutarta, kad labai svarbi informacija bus perduodama tik tiesioginių susitikimų Maskvoje metu.

Bylos duomenys rodo, kad A. Paleckis ir D. Bertauskas Rusijoje lankėsi ne kartą. Prokurorų teigimu, vieno susitikimo metu M. Golovatovas paprašė surasti įkalinimo įstaigų darbuotojus, kurie už pinigus galėtų išduoti medicininę pažymą, jog Sausio 13-osios byloje tuo metu suimtas Rusijos pilietis Jurijus Melis sunkiai serga. Ši pažyma esą vėliau galėjo J. Meliui atverti kalėjimo duris į laisvę. A. Paleckis šį prašymą neva pavedė įgyvendinti D. Bertauskui, kuris esą kreipėsi į Lietuvos liaudies partijos narį Artūrą Šidlauską ir paprašė surasti tokį asmenį. Šis esą užsiminė, jog galbūt ir galėtų pagelbėti, nurodė, kiek tai kainuotų.

Šią informaciją D. Bertauskas neva perdavė A. Paleckiui, kuris apie tai turėtų informuoti M. Golovatovą. Bet netrukus viskas pakrypo netikėta linkme – A. Šidlauskui nepavyko gauti informacijos, kas galėtų padėti J. Meliui. Tačiau, bylos duomenis, šios informacijos A. Paleckis ir D. Bertauskas neatskleidė – jie vėl išvyko į Rusiją, vėl lankėsi įmonėje „Alfa-B“ bei Staraja Rusa gyvenvietėje esančiame vasarnamyje. Čia rusams buvo pranešta, kad LLP narys A. Šidlauskas renka informaciją ir bandys pagelbėti J. Meliui, nors šis net neketino įgyvendinti prašymo, kol neturėjo duomenų dėl konkrečios pinigų sumos, kuri bus sumokėta už prašomus fiktyvius dokumentus.

Taip pat prokurorai teigia surinkę duomenų, kad A. Paleckis iš M. Golovatovo „užduotims vykdyti ir konspiracinių kelionių į Maskvą išlaidoms“ per du kartus gavo 6 tūkst. eurų piniginį atlygį ir jį per pusę pasidalijo su D. Bertausku.

Pareigūnai taip pat informuoja nustatę, kad M. Golovatovo ir E. Kruglovo prašymu A. Paleckis buvo apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje, kuria siekiama diskredituoti Lietuvoje vykstantį Sausio 13-osios baudžiamąjį procesą. Rusija siekia patraukti atsakomybėn šią bylą nagrinėjusius teisėjus bei valstybinį kaltinimą palaikiusius prokurorus.

„A. Paleckis Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto pareigūnui davė Rusijos Federacijoje Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų atžvilgiu vykdomam baudžiamosios bylos tyrimui naudingus parodymus apie 1991 m. Sausio 13-osios įvykius“, – teigiama prokurorų surašytame kaltinamajame akte.

Be to, M. Golovatovo prašymu D. Bertauskas Rusijoje iškeltoje byloje sutiko būti įslaptintu liudytoju – jam suteiktas slapyvardis „Maksim“. Bylos duomenimis, rusai šnipinėjimu kaltinamiems lietuviams taip pat buvo nurodę surinkti informaciją apie teisėjus, prokurorus, ekspertus, dalyvaujančius Sausio 13-osios byloje – Rusiją esą domino jų gyvenamosios vietos.

A. Paleckis buvo suimtas 2018 m. spalio 10 d. Savo kaltės jis nepripažįsta teigdamas, kad į Rusiją vyko kaip žurnalistas kadangi rašo knygą apie Sausio 13-osios įvykius.

Tuo metu prokurorų duomenimis D. Bertauskas pripažino jam pateiktus įtarimus ir bendradarbiauja su teisėsauga.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo šnipinėjimo buvo pradėtas iš Valstybės saugumo departamento gavus Žvalgybos įstatyme numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą. Itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, o tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

A.Paleckis kartą jau yra teistas politinėje byloje už tai kad išdrįso viešai pareikšti, kad prie Vilniaus televizijos bokšto į dėl nepriklausomybės kovojusius Lietuvos piliečius šaudė ne sovietų kariai, o „aiškėja, kad saviškiai į savus“. Mat tokius dalykus „demokratinėje“ Lietuvoje viešai sakyti negalima.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, tame tarpe vienas KGB pareigūnas – leitenantas A. Šackih, nukentėjo keli šimtai žmonių.

Išėjęs į laisvę, kur jis buvo laikomas beveik pusantro metų, Algirdas Paleckis pareiškė negalintis atskleisti baudžiamosios bylos detalių. Tačiau matyt tą gali padaryti prokuratūros pareigūnai. Ar nėra čia diskriminacijos kaltinamojo atžvilgiu???

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s