Kada sprogs parako statinė: pasaulio skola pasiekė rekordinius 255 trln. JAV dolerių

Besistengdami stimuliuoti koronaviruso naikinamas ekonomikas, nacionaliniai centriniai bankai mažina palūkanų normas. Dėl to bendra gyventojų, komercinių įmonių, finansų organizacijų bei vyriausybių skola pasiekė eilinį rekordą – 255 trilijonus JAV dolerių. Apie tai liudija Tarptautinių finansų instituto (IIF) duomenys. Ir tai yra visiškai nepakeliama našta žmonijai. Dabar pagrindinis klausimas skamba taip: kas nukentės pirmas nusprogus skolų bombai?

Skolų – vis daugiau! Katastrofa – čia pat.

Dabar bendra skolų suma sudaro 322 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto. Ekspertai pabrėžia kad tai yra 40 proc. daugiau negu buvo 2008-tais prasidedant globaliai finansų krizei!

Skolos augo labai sparčiai: 2018-taisiais prieaugis buvo 3,3 trilijono JAV dolerių, kuomet 2019-tais metais – jau 10,8 trln.

Viena pagrindinių įsiskolinimo stiprinimo priežasčių – centrinių bankų politika, nukreipta į ekonomikos atgaivinimą. Žemos palūkanų normos reiškia kad paskolos yra labiau prieinamos. Paskolos savo ruožtu stimuliuoja vidaus paklausą bei skatina investicijas. Tačiau visi įsiskolina dar labiau – tiek valstybės, tiek komercinės įmonės, kurios stengiasi pasiskolinti pigiau ir daugiau.

Daugiau kaip pusę – apie 60 procentų – skolų prieaugio užtikrino JAV ir Kinija. Padarė savo indelį ir besivystančios šalys, kieno bendra skola išaugo 3,4 trln. iki 71 trln. JAV dolerių. Santykis su BVP pasiekė 220 proc. (pavyzdžiui, 2007-tais metais buvo 147 proc.)

IIF perspėja kad dėl koronaviruso epidemijos ženkliai išaugo refinansavimo krizės rizika: daugelis šalių bei kompanijų nebegalės pasiimti naujas paskolas kad atiduoti senas.

Iki 2020-tų metų pabaigos teks sumokėti pagal obligacijas bei padengti daugiau kaip 20 trln. JAV dolerių skolų, iš kurių 4,3 trln. dolerių – besivystančiose rinkose. Kadangi Tarptautinis Valiutos Fondas bei Pasaulio Bankas dabar leidžia milžiniškas sumas pagal antikrizines programas susijusias su koronaviruso pandemija, neaišku kas suteiks naujas paskolas.

Ypač pavojinga pasaulio ekonomikai yra JAV valstybės skola, kuri sudaro 327 proc. šalies nacionalinio vidaus produkto, t.y. 77 trln. dolerių, iš kurių 24 trln. yra valstybės paskola. Iki 2028-tų metų amerikiečiai leis penktadalį valstybės biudžeto tiktai skolų procentams padengti!

JAV valstybės biudžeto deficitas pasiekė 1 trln. dolerių, t.y. 4,6 proc. BVP., tuo tarpu įsiskolinimo tempai prilygsta karo arba recesijos laikmečiui. Pagal „Bloomberg“ prognozę, priemonės kovai prieš koronavirusą padidins deficitą iki 3,5 trln. dolerių arba 16 proc. BVP.

Panašius skaičius – 15 proc. BVP – prognozuoja ir reitingų agentūra „Moody’s“. Tai paragins tik toliau didinti valstybės paskolą, kas gali sukelti bankrutavimų bangą.

Tarptautinis Valiutos Fondas perspėjo jog globalios ekonomikos krizės atveju stambiose ekonomikose gali bankrutuoti iki 40 proc. korporatyvinės paskolos. Investicijų banko „Goldman Sachs“ skaičiavimais rodikliai bus blogesni negu per 2008-tų metų paskolų žlugimą.

Situacija apsunkinama dar ir tuo kad obligacijų liūto dalies reitingas yra labai žemas – jis tiktai vieneriais laiptukais aukštesnis už „šiukšlininį“. Paskolų bei reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ duomenimis dabar investuotojai turi obligacijų už beveik 4 trln. JAV dolerių.

„Mes sėdime ant parako statinės ir nežinome kada ji sprogs. – pažymi Tarptautinių Finansų Instituto paskolų klausimų specialistas Emre Tiftik. – Ir tai yra pati didžiausia kada nors egzistavusi parako statinė.“

Tarptautinis Valiutos Fondas konstatavo kad koronaviruso pandemija praktiškai paralyžiavo pasaulio ekonomiką ir paskelbė apie globalios recesijos pradžią. Azijos Plėtros Banko vertinimu bendri praradimai dėl koronaviruso pasieks 4 trln. JAV dolerių. Tuo tarpu globali skola tebeauga.

IIF duomenimis, kovo mėnesį suverenios skolos emisija pasiekė rekordinius 2,1 trln. JAV dolerių: valstybės skuba pritraukti lėšas koronaviruso pandemijos negatyvioms pasekmėms neutralizuoti.

„Vyriausybės bei centriniai bankai ėmėsi beprecedentiškų fiskalinių, finansinių bei kreditavimo priemonių nacionalinėms ekonomikoms paremti, kurios kenčia dėl koronaviruso. Tarkime, G20 šalys įdės daugiau kaip 5 trln. JAV dolerių kad sumažinti žalą dėl darbo vietų bei pajamų praradimo“, – rašoma IIF ataskaitoje.

Analitikai mano kad dėl žemų palūkanų normų bei nestabilių finansinių sąlygų jau pirmąjį šių metų ketvirtį bendras pasaulio skolų dydis viršys 257 trl. JAV dolerių, visų pirma, dėl nefinansinio sektoriaus. Metų pabaigoje jis sudarys apie 342 proc. pasaulio BVP.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s