G.Nausėda pirmą kartą pabendravo su A.Lukašenka: Sąjūdis prieš Astravo AE jau subruzdo

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienio rytą pirmą kartą kalbėjosi su kaimyninės Baltarusijos vadovu Aleksandru Lukašenka. Kalbėtasi apie kovą su koronaviruso pandemija, Astravo atominę elektrinę (AE) ir dvišalius šalių ekonominius santykius.

Tai buvo pirmasis G.Nausėdos pokalbis su A.Lukašenka. Turimais žiniomis, prezidentūra šią ir kitą savaitę inicijavo pokalbius su visų ES Rytų partnerystės programos šalių lyderiais, o Baltarusijos prezidentas netikėtai atsiliepė ir pirmasis sureagavo teigiamai. Tačiau panašu, kad būtent Lietuvos pusė ketvirtadienio rytą paskambino baltarusiams, o ne atvirkščiai.

Kaip skelbia prezidentūra, G.Nausėda ir A.Lukašenka aptarė didžiausią šiandienos iššūkį – COVID-19 pandemiją. Esą apsikeista nuomonėmis dėl viruso užkardymo priemonių abiejose šalyse, be to, kaip ir tikėtasi, G.Nausėda pasiūlė Baltarusijai humanitarinę paramą medicinos priemonėmis ir reikalinga įranga medikams. A.Lukašenkos atsakymas kol kas neaiškus.

Buvo atkreiptas dėmesys į šiuo metu būtiną prekių tranzito tarp šalių užtikrinimą.

„Lietuva ir Baltarusija tradiciškai intensyviai bendradarbiauja transporto srityje. Šiuo sunkiu kovos su koronavirusu laikotarpiu svarbu užtikrinti nepertraukiamą prekių judėjimą, taip pat sudaryti sąlygas Lietuvos ir Baltarusijos vežėjams, kad jie galėtų vykdyti tarptautinius pervežimus“, – sakė G.Nausėda, kuris dėkojo Baltarusijos Prezidentui už bendradarbiavimą, susigrąžinant Lietuvos piliečius per Baltarusijos teritoriją.

Vėlgi, kaip ir tikėtasi, prezidentas taip pat išreiškė „nuoširdų susirūpinimą“ dėl Lietuvos kaimynystėje statomos Astravo AE. Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuvos valstybė nesutinka su Astravo AE parinkimo vieta, o jos saugos klausimas kelia daug nerimo.

Prezidentai aptarė galimybę leisti ES ekspertams vertinti Europos Sąjungos streso testų reikalavimų įgyvendinimą dar prieš pradedant elektrinės veiklą.

„Astravo atominė elektrinė, ypač jos parinkimo vieta šalia Lietuvos sostinės, yra didžiulis skaudulys ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos santykiuose su Baltarusija. Mes manome, kad elektrinės statyba yra papildoma našta Baltarusijos ekonomikai, naudojančiai Rusijos suteiktus kreditus, kuriuos reikės grąžinti. Norint sumažinti Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos resursų ir infrastruktūros, išeitis būtų realus energijos išteklių diversifikavimas. Tokį diversifikavimą jau įvykdžiusi Lietuva sukaupė naudingos patirties, tad galėtume pasidalyti savo žiniomis su Baltarusija dėl alternatyvių energijos šaltinių paieškos“, – po pokalbio sakė G.Nausėda.

Kaip teigė jo patarėja A.Skaisgrytė, konferencinio skambučio metu taip pat aptarti pagrindinių pramonės sektorių, kuriuose bendradarbiauja Lietuva ir Baltarusija, – naftos, dujų ir transporto – projektai, tarpvyriausybinės dvišalio ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos.

Prezidentai esą aptarė ES Rytų partnerystės perspektyvas ir ambicijas būsimame viršūnių susitikime. Prezidentas G.Nausėda pabrėžė, kad Lietuva dės pastangų, kad Rytų partnerystės politika būtų orientuota į strateginių tikslų įgyvendinimą.

„Mes siekiame ambicingų tikslų įgyvendinant Rytų partnerystės iniciatyvas Baltarusijoje ekonominio bendradarbiavimo, prekybos, aplinkosaugos ir žmonių kontaktų srityse“, – sakė Lietuvos prezidentas.

G.Nausėda nuo pat kadencijos pradžios teigia, kad dialogas su Baltarusija būtinas. Tiesa, egzistuoja raudonosios linijos – galimai nesaugi Astravo AE prie pat Lietuvos sienos ir žmogaus teisės. Vis dėlto opoziciniai konservatoriai baiminasi, kad ketvirtadienio ryto skambutis liudija Lietuvos susitaikymą su tuo, kad Astravo AE statybos bus sėkmingai užbaigtos taip ir neatlikus svarbių ES streso testų.

Antradienį ES užsienio politikos aukštasis įgaliotinis Josepas Borrellis telefonu kalbėjosi su Baltarusijos premjeru Vladimiru Makėjumi, su kuriuo – kaip teigiama pranešime, kuriame Astravo jėgainė neminima, – aptarė koronaviruso pandemiją ir ES paramą Minskui kovoje su ja. Bet galbūt kalbėtasi ne tik apie tai.

Baltarusijos opozicijos aktyvisto iš Jungtinės piliečių partijos Anatolijaus Lebedko teigimu, šiuo metu visiškai įmanoma, kad A.Lukašenka dalyvaus birželio 18 dieną vyksiančiame ES Rytų partnerystės viršūnių susitikime.

J.Borrellio biuro pranešime iš tiesų kalbama apie „tolesnį šalies (Baltarusijos, – red.) aktyvų dalyvavimą Rytų partnerystėje ir konstruktyvų jos vaidmenį regione“. ES diplomatas esą taip pat pakartojo ketinantis atvykti į Minską, kai tik leis aplinkybės.

Tačiau šiemet Vilniuje įsteigto Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovai mano, kad bent iki šiol Lietuva priešinosi aktyvesniam ES ir Baltarusijos bendradarbiavimui, norėdama, jog Minskas užtikrintų jėgainės saugumą.

„Dalia Grybauskaitė ilgai priešinosi, nes prašė visų streso testų įgyvendinimo iki pirmojo elektrinės bloko paleidimo. Yra įtarimas, kad Lietuva atiduoda tai nieko negaudama atgal. Tai būtų visiška kapituliacija“, –teigia vienas Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų, Seimo narys, konservatorius Žygimantas Pavilionis, nuosekliai kritikuojantis esą pastangų į Astravo boikoto kampaniją nededantį užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių.

Tiesa, G.Nausėda, neseniai bendravęs su kitų Baltijos šalių prezidentais, anot prezidentūros, pabrėžė „būtinybę įgyvendinti ES streso testų rekomendacijas, kaip ir užtikrinti kitų tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimų laikymąsi“.

Prieš abiejų prezidentų pokalbį taip pat pasigirdo nuogąstavimų, esą oficialusis Minskas gali gudrauti ir vėliau ketvirtadienį paskelbti, kad Vilnius sutinka, jog pirmasis Astravo AR blokas bus saugus. Toks manevras esą paralyžiuotų Lietuvos diplomatų pastangas atkreipti Vakarų dėmesį į galimai nesaugią jėgainę.

„Kol tokio solidarumo iš visų ES šalių neturime, kol Lukašenka neklauso mūsų esminių reikalavimų dėl Astravo, negali būti net kalbos dėl Rytų partnerystės prioritetų patvirtinimo su Baltarusija ir Lukašenkos inauguracija būsimame Rytų partnerystės viršūnių susitikime. Bet kokie būsimi ES žingsniai, taip pat ir parama kovai su virusu, turi būti siejama su Baltarusijos gebėjimu priimti Lietuvos reikalavimus. Tiek mūsų, tiek ES pagalba gali būti skiriama tik tiesiogiai Baltarusijos žmonėms, o ne Lukašenkos režimui, kuris savo veiksmais sukelia pavojų tiek savo, tiek viso regiono tautoms“, – samprotavo Ž.Pavilionis.

Konservatorius atstovas Seime stebisi, kodėl L.Linkevičius, jo manymu, nevykdo nei Lietuvos prezidento, nei Seimo reikalavimų „užtikrinti, kad visa ES, taip pat kaimyninė Ukraina uždraustų importą iš Astravo, jeigu jis būtų paleistas“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s