Dėl koronaviruso toliau reikės gyventi kitaip: Vyriausybė sukūrė specialią strategiją

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujai COVID-19 valdymo strategijai, numatančiai, kokių priemonių bus imamasi siekiant užtikrinti, kad viruso plitimo rizika būtų suvaldyta trumpuoju laikotarpiu ir būtų tinkamai pasirengta galimoms viruso bangoms ateityje. Strategija bus peržiūrima sukūrus vakciną nuo viruso ar vaistus nuo jo sukeltos ligos, moksliškai įrodžius, kad susiformuoja imunitetas virusui.

Kaip bus įgyvendinama?

Kaip rašoma Vyriausybės pasitarime patvirtintoje strategijoje, ji bus įgyvendinama vadovaujantis penkiais esminiais principais: asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas; iniciatyvus atvejų lokalizavimas ir operatyvus reikalingų priemonių įgyvendinimas; operatyviai ir objektyviai informuota visuomenė; įrodymais ir faktais grįstų sprendimų priėmimas; tarptautinis bendradarbiavimas, pirmiausia – Europos Sąjungos lygiu.

Trys asmenų rizikos grupės

Strategijos projekte išskiriami trys asmenų rizikos laipsniai: aukštas (vyresni kaip 60 metų amžiaus, reikšmingų gretutinių ligų turintys, tiesioginį kontaktą su koronavirusu infekuotais žmonėmis ir panašiai, turėję asmenys), vidutinis ir žemas.

Nurodoma, kad kuo aukštesniam rizikos laipsniui priskiriamas asmuo, tuo intensyvesnis turi būti apsaugos priemonių taikymas. Žemo rizikos laipsnio asmenims būtų taikomos standartinės visuomenės sveikatos priemonės.

„Antro principo – iniciatyvus atvejų lokalizavimas ir operatyvus reikalingų priemonių įgyvendinimas – taikymas numato viruso atvejų lokalizavimą, imamasi kontrolės iniciatyviai testuoti ir prireikus formuoti žiedo karantinus, siekiant sustabdyti viruso plitimą. Lokalizavimas gali būti taikomas bet kokio dydžio ir organizacinės formos subjektui – tai gali būti šeima (namų ūkis), įmonė ar institucija, vaikų darželis, ligoninė, parduotuvė, miesto mikrorajonas, savivaldybės teritorija ir panašiai“, – nurodoma strategijos projekte.

Teigiama, kad itin griežtų karantino sąlygų taikymas, ypač visoje šalies teritorijoje, – kraštutinė priemonė, siekiant suvaldyti viruso plitimą, kai epidemiologiniai duomenys patvirtina, kad kitos taikytos priemonės nepakankamai veiksmingos.

„Todėl iniciatyvaus testavimo priemonėmis bus siekiama kuo anksčiau nustatyti užsikrėtimo virusu atvejus ir imtis atvejų lokalizavimo. Atvejai lokalizuojami ir atitinkamos režimo karantino sąlygos nustatomos remiantis epidemiologinės kontrolės rezultatais. Taikant žiedo karantinavimą, nustatytų karantino sąlygų laikymasis tampa esminiu ir svarbiausiu aspektu viruso išplitimui didelėje šalies teritorijos dalyje ar visoje šalyje sustabdyti“, – teigiama strategijos projekte.

Gali susidaryti nauji viruso židiniai

Strategijoje daroma prielaida, kad lengvinant karantino sąlygas ir asmenims, priklausantiems žemesniam rizikos laipsniui, palaipsniui grįžtant į aktyvų socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, užsikrėtusiųjų virusu skaičius gali išaugti, taip pat gali susidaryti naujų ir įvairaus dydžio viruso židinių. Esą todėl itin svarbu laiku užtikrinti operatyvų asmenų, kurie įtariami užsikrėtę virusu, ištyrimą visuose Lietuvos regionuose. Taip pat būtina sustiprinti epidemiologinę kontrolę ir įgyvendinti priemones, kurios galėtų palengvinti ir pagreitinti kontrolės procesus.

Pagrindiniu viruso valdymo kontrolės mechanizmo elementu bus iniciatyvus tikslinis testavimas. Toks testavimas, kaip nurodoma dokumente, bus atliekamas ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir globos namuose, kuriuose kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti asmenims, priskiriamiems aukštam rizikos laipsniui dėl asmeninių rizikos veiksnių, ir medikams.

„Tiksliniai tikrinimai bus atliekami parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais. Bus nustatyti konkretūs kriterijai, kokiais parametrais vadovaujantis turėtų būti pasirenkamos tikslinės grupės ar objektai iniciatyviam tiksliniam testavimui. Greta tikslinio testavimo, siekiant minimizuoti galimą viruso plitimą, bus vykdomas ir iniciatyvus atsitiktinis testavimas šalies ir atskirų regionų mastu. Mechanizmas apims visą seką reikalingų veiksmų, testavimo metu nustačius infekuotą asmenį, – operatyvus infekuoto asmens kontaktinio žiedo karantinavimas ir testavimas“, – sakoma strategijoje.

Remiantis iniciatyvaus testavimo rezultatais, konkrečios vietos šalyje pagal viruso plitimą gali būti skelbiamos padidintos rizikos arba, priešingai, saugesnėmis zonomis, kuriose būtų galima sušvelninti reikalavimą laikytis infekcinio saugumo reikalavimų ar visiškai jo atsisakyti.

Dokumente nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, kad ateityje pasaulyje prognozuojama dar ne viena galima viruso sukelta pandemija ir ją lydinčios galimos epidemiologinės krizės atskirose šalyse, taip pat objektyviai įvertinus patirtį, kaip veikė šalies sveikatos sistema 2020 metų kovo–balandžio mėnesiais, numatoma iš esmės peržiūrėti Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą tokioms situacijoms, sustiprinti sveikatos sistemos pajėgumus, parengti planus, kaip ir kas turi veikti.

„Pažymėtina, kad siekiant išvengti itin skaudžių naujojo koronaviruso pasekmių, t. y. mirčių nuo viruso, planuojama iš esmės peržiūrėti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelį ir įvertinti, ar sveikatos priežiūros paslaugos šalia būtinosios pagalbos ir planinių paslaugų neturėtų pasipildyti nauja nuolatine sveikatos priežiūros paslaugų grupe – COVID-19 ligos padarinių gydymas“, – sakoma COVID-19 strategijoje.

Joje nurodoma, kad Lietuva jau dabar aktyviai įsitraukia į vykdomus veiksmingų vaistų tyrimus ir planuoja įsitraukti, kuriant vakciną nuo viruso. Dalyvavimas tokiuose tyrimuose bus užtikrinamas ir iniciatyviai vystomas ir toliau, nes vienas iš prioritetų – aprūpinti šalį veiksmingomis ir inovatyviomis ligos gydymo ir viruso prevencijos priemonėmis, kai tik jos bus sukurtos ir patvirtintos.

„Esant tinkamai infrastruktūrai ir kitoms būtinoms sąlygoms, Lietuva ir pati imtųsi diagnostinių priemonių, jų komponentų gamybos“, – teigiama strategijoje.

Įvertinus viruso pandemijos sukeltus iššūkius, numatoma persvarstyti socialinių ir kitų paslaugų teikimo būdus, įvertinti naujas galimybes paslaugas teikti tokiu būdu, kad bet kokios grėsmės sukėlimas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, būtų sumažintas iki minimumo, bet kartu būtų tinkamai atliepiami paslaugų gavėjų poreikiai.

Strategijoje teigiama, kad ekonomikos srityje finansavimą tikslinga skirti žmogiškajam kapitalui, skaitmeninei ekonomikai, inovacijoms, ekonominei infrastruktūrai ir energetikai.

„Investicijų į šias sritis koncentracija padėtų sukurti nematerialią ir fizinę infrastruktūrą, siekiant ilguoju laikotarpiu didesnės aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo dalies šalies ekonomikos struktūroje, subalansuoto augimo regionuose ir tvarios, klimatui draugiškos ekonomikos“, – rašoma dokumente.

Strategija bus peržiūrima, kai bus sukurta vakcina nuo viruso; sukurti vaistai nuo viruso sukeltos ligos; moksliškai įrodyta, kad susiformuoja imunitetas virusui.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga anksčiau trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad naujoje koronaviruso valdymo strategijoje kalbama ne tiek apie draudimus, kiek apie priemones, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas tvarus, normalus šalies ir visų jos sektorių, taip pat – ir sveikatos priežiūros, funkcionavimas.

„Kalbama apie tam tikras investicijas, kurios yra reikalingos tam. pasiruoštumėme ateityje galimoms bangoms ar vėlgi infekcijos protrūkiams. Bet tikrai čia kalbama ne apie būtinai kažkokius apribojimus, o labiau apie tai, kaip šalis galėtų susitvarkyti po šito didelio iššūkio, kuris, be abejo, kad yra iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio valstybėms“, – sakė A.Veryga.

S.Skvernelis antradienį Seime sakė, kad koronaviruso krizės valdymo strategijoje greičiausiai bus atspindėtas dviejų metų laikotarpis: kaip turėsime elgtis ir pagal kokius kriterijus gyventojus suskirstysime į rizikos grupes.

„Tai didžiausios rizikos grupės žmonėms reikės ypatingai saugotis. Juos ir mes turėsime saugoti. Tai formų galima surasti įvairių: nuo apsaugos priemonių dėvėjimo iki iš tikrųjų minimalizacijos kontakto. Tai dalis švietimo darbuotojų irgi patenka į tą grupę, kur turės tų rekomendacijų greičiausiai laikytis“, – nurodė jis.

S.Skvernelis aiškino, kad turėsime naują realybę, kurioje turėsime gyventi ne kelis mėnesius, o metus.

Ministras pirmininkas pabrėžė, kad net atšaukus karantiną bus rekomendacijos ir nurodymai, kaip žmonės turime saugotis ir saugoti kitus.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s