Bendra Pergalė: nepaisant režimų pozicijos Baltijos šalių gyventojai paminėjo 75-tas pergalės metines

Nepaisant karantino ir oficialios valdančiųjų režimų pozicijos, Baltijos šalių gyventojai paminėjo 75-tasias Didžiosios Pergalės metines ir pagerbė sovietų karių atminimą.

Lietuvos valstybės sprendimu šalis švenčia pergalės prieš fašizmą dieną gegužės 8 dieną. Savo sprendimą režimas motyvuoja tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos besąlyginės kapituliacijos aktas. Taip pat Lietuva jau kelerius metus vengia dalyvavimo šventiniame parade, kuris tradiciškai vyksta gegužės 9 dieną Maskvoje.

Vis dėlto lietuviai aplankė mirusių kareivių paminklus ir padėjo gėles prie karinių memorialų skirtinguose šalies miestuose bei miesteliuose . Vainikai buvo padėti prie paminklo Antakalnių kapinėse, prie memorialo Klaipėdoje, prie memorialo Holokausto ir visoms nacizmo aukoms Panerių miške, kur vyko masiniai sovietų karo belaisvių, Vilniaus žydų ir pasipriešinimo dalyvių sušaudymai. Taip pat žmonės lankėsi ir prie memorialo su masinėmis kapavietėmis sovietinių karo belaisvių kapinėse Naujojoje Vilnioje.

Tuo tarpu Rygoje norintys aplankė paminklą Rygos išvaduotojams. Gėles prie monumento padėjo tame tarpe ir Latvijos Seimo deputatai.

048

Paminėjo šią šventę ir Taline, Narvoje bei kituose Estijos miestuose.

 

2020 metais minimos 75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pergalės prieš nacizmą metinės. Daugelyje pasaulio valstybių minint jubiliejų buvo planuojama surengti didelio masto viešus renginius. Didelė šventė buvo organizuota Rusijos Federacijoje ir daugelyje NVS šalių. Šventės kulminacija turėjo tapti karinis paradas, “Nemirtingojo pulko“ eisena ir šventinis saliutas, tačiau dėl COVID-19 pandemijos šventimo tvarka buvo pakoreguota, dalis renginių atidėta vėlesniam laikui.

Kai kurie Baltijos šalių politikai išreiškė pasipiktinimą renginiais, kuriuos žmonės  surengė Pergalės dienos proga. Jie taip pat reguliariai deklaruoja “sovietinę okupaciją“ ir reikalauja atlyginti “žalą“.

Anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai apkaltino TSRS “pavergus“ Baltijos šalis ir pareiškė, kad karo pabaiga neatnešė laisvės daugeliui Vidurio ir Rytų Europos valstybių, “nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas“.

Tuo tarpu Vokietija pasmerkė Baltijos valstybių režimų bandymus perrašyti istoriją ir pareiškė kad nacių Vokietija buvo vienintelė Antrojo pasaulinio karo pradžios kaltininkė.

Savo ruožtu Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti, ir pavadino jų pretenzijas absurdiškomis.

Maskva taip pat ne kartą yra pareikšdavusi, kad Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui kadangi jis vyko savanoriškai o tarp šalių nebuvo karinio konflikto, vietos valdžia netrukdė tarybų kariuomenei įžengti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia, augo šalių populiacija, buvo puoselėjamos nacionalinės kalbos bei kultūra, vystėsi pramonė bei kitos ekonomikos šakos.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s