A.Sekmokas: faktiškai Lietuva padės Baltarusijai pastatyti Astravo AE

Vyriausybei trečiadienį ketinant svarstyti Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija bei kitomis trečiosiomis šalimis, buvęs Lietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad Lietuva tokiu būdu visiškai atsitraukia nuo savo ankstesnių ketinimų ir iš esmės tampa tiltu elektrai iš Astravo atominės elektrinės (AE) į Europos Sąjungos rinką.

„Iki šiol buvo Lietuvos pozicija – gal nevientisa pozicija,– siekti Europos Sąjungoje, kad Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje pagaminta elektra neatitekėtų į Europos Sąjungą. Pagal Energetikos ministerijos parengtą siūlomą deklaraciją Astravo – matyt, ne tik Astravo – elektra per Lietuvą patenka į Europos Sąjungos rinką, tai yra, į Latvijos rinką“, – pranešė A.Sekmokas.

Anot buvusio ministro, pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei, Lietuva neleis prekiauti elektra su šia šalimi, tačiau tai nereiškia, kad techniškai elektra iš Astravo AE nepateks per Lietuvą į Latviją, o jau tuomet – į bendrą ES rinką ir atgal į Lietuvą.

„Yra nulinis pralaidumas komerciniam srautui, tai yra, elektros pirkimui. Jis gali būti nulinis, bet techninis srautas jis eis, tą deklaracijoje ir pažymi Energetikos ministerija. Tai būtent elektros srautas atveda elektrą į Europos Sąjungos rinką, o po to jau visi Europos Sąjungos dalyviai gali tą elektrą rinkoje pirkti (…) Iš techninių srautų išskiriami komerciniai srautai, kurie parduodami rinkoje“, – kalbėjo buvęs konservatorių deleguotas energetikos ministras.

„Lietuva tampa kaip tik tiltu parduoti Astravo elektros energiją Europos Sąjungoje. Lietuva, būdama tiltu, perduodama Astravo atominės elektrinės elektrą į rinką, ji pati automatiškai tą elektrą pirks (…)“, – paaiškino ekspertas.

Pasak A.Sekmoko, jeigu būtų buvęs pasiektas solidarus trijų Baltijos šalių sprendimas išvis nepirkti elektros iš Astravo AE, situacija būtų buvusi kitokia.

„Tada Latvija, Estija – jeigu būtų sertifikatai, kad tai yra elektra, atėjusi iš Baltarusijos, tai ta elektra realiai nebūtų parduodama rinkoje. Pinigų srautai Baltarusijai nekeliautų“, – sakė buvęs energetikos ministras.

„Lietuva realiai užtikrina finansinius srautus, iš kurių būtų statomi vėlesni Astravo elektrinės antras, trečias, ketvirtas blokas. Tai yra, Lietuva pati nutiesia kelią prekybai Astravo atomine elektra ir tolesniam jos finansavimui“, – konstatavo A.Sekmokas.

Faktiškai tai reiškia jog Lietuva padės Baltarusijai pastatyti Astravo AE.

Buvęs energetikos ministras pabrėžė, kad šiuo atveju vadinamasis „anti-Astravo įstatymas“ negali užtikrinti, kad Baltarusijos elektra nepateks į Baltijos šalių rinką – jis draudžia Lietuvai pirkti baltarusišką elektrą, bet nekalba, ar ta elektra būtų perkama ant Lietuvos-Baltarusijos sienos, ar iš Latvijos. „Įstatymas deklaruoja, kad Baltarusijoje pagaminta elektros energija neturi būti perkama, Lietuva neturi pirkti (…) Jeigu ta elektra tiktai parduodama Baltijos šalių rinkoje, ji automatiškai, – kadangi Lietuva importuoja iki 80 proc. elektros energijos – tai automatiškai ta Astravo elektra atitekėtų į Lietuvą“, – aiškino A.Sekmokas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį pareiškė, kad Energetikos ministerijos siūlomas Baltijos šalių bendras susitarimas neatitinka Lietuvos interesų. Buvęs Kauno Panemunės rajono komjaunimo sekretorius pažadėjo raginti Vyriausybę nepritarti ministro Žygimanto Vaičiūno pasiūlymui, nes kompromisas, kai trys Baltijos šalys laikytųsi skirtingos pozicijos dėl elektros pirkimo iš Astravo, „turėtų būti nepriimtinas“.

Vyriausybė trečiadienį svarstys Baltijos šalių bendrą susitarimą dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis iki 2025 metų, kai Baltijos šalių elektros tinklus planuojama sinchronizuoti su Europos Sąjungos tinklais.

Ž.Vaičiūnas laikosi pozicijos, jog susitarimas leistų Lietuvai įgyvendinti įstatymą ir nepirkti elektros iš Baltarusijos.

„Mūsų pozicija išlieka nuosekli, aiški ir nekintanti – Lietuvoje prekyba baltarusiška elektra nevyks ir mūsų infrastruktūra nebus naudojama. Toks yra šio susitarimo tikslas.“ – pareiškė ministras.

Ministerija pranešė, kad nauja metodika būtų pradėta taikyti iš karto Lietuvai uždraudus prekybą per Lietuvos-Baltarusijos jungtis, pradėjus veikti Astravo AE, ir galiotų laikinai, iki 2025 metų.

Numatoma įvesti kilmės sertifikatų sistemą – ji leis identifikuoti importuojamos elektros kilmę, kad į Lietuvą nepatektų baltarusiška elektra, taip pat naują infrastruktūros mokestį, kad elektros tinklų naudojimo importui išlaidos būtų teisingai kompensuojamos ir taip būtų apmokestinama importuojama elektra.

Pagal 2012 metais patvirtintą trišalę prekybos su trečiosiomis šalimis metodiką prekyba elektra Baltijos šalyse vyksta tik per Lietuvą, tačiau ji nustos galioti pradėjus veikti Astravo AE.

Nei Latvija, nei Estija neturi tiesioginių elektros jungčių su Baltarusija.

Seimo Europos reikalų komitetui pateiktoje medžiagoje nurodoma, kad esminis skirtumas tarp vasarį Lietuvos ir Estijos pasirašytos ir paskutinės (gegužės 27 dienos) politinės deklaracijos versijos – vietoje Baltijos šalių solidarumo nepirkti baltarusiškos elektros lieka Baltijos šalių solidarumas su Lietuvos sprendimu jos nepirkti ir sukurti elektros iš trečiųjų šalių kilmės garantijų sistemą.

Jei Baltijos šalys pasieks bendrą regioninį sprendimą, Lietuvos sprendimas nepirkti elektros bus pripažintas partnerių, kitu atveju Baltijos šalys ir Europos Komisija Lietuvos nerems. Pirmuoju atveju sumažėtų bendras maksimalus galimas elektros iš trečiųjų šalių kiekis Baltijos šalių rinkoje, antruoju – Latvija su Estija patvirtintų dvišalę metodiką prekybai su trečiosiomis šalimis.

Jei bendras susitarimas būtų pasiektas, Baltijos šalys užsitikrintų EK politinį palaikymą, kuris svarbus tinklų sinchronizavimui, jam galima būtų tikėtis maksimalaus 75 proc. finansavimo. Tuo metu nesusitarus yra didelė rizika negauti finansavimo.

Dokumente nurodoma, kad pasiekus regioninį susitarimą, elektros rinkos dalyviams būtų daugiau aiškumo, ir tai sumažintų ieškinių riziką. Kitu atveju galėtų keistis Lenkijos požiūris į sinchronizavimą, „kai parodomas Baltijos šalių susiskaldymas ir negebėjimas suvaldyti elektros prekybos su trečiosiomis šalimis klausimo“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s