Lietuvos teisėsaugos akibrokštas – už korupciją dvejus metus po teismus R.Tatorį tampė be įrodymų: valstybei teks susimokėti

Buvęs Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Rolandas Tatoris 2017 metais buvo apkaltintas esą dėl jo veiksmų perkant medicininę įrangą buvo padaryta 40 tūkst. eurų žala. Tačiau teismas nusprendė, kad už įrangą nebuvo permokėta, atvirkščiai – ji ligoninei atsipirko ir atnešė naudos.

Teismo proceso metu dėl tarnybos pareigų neatlikimo R.Tatoris buvo išteisintas. Dabar aiškėja, kad byla išvis neturėjo pasiekti teismo, o neturėdama jokių realių įrodymų teisėsauga persekiojo akivaizdžiai nekaltą žmogų.

Tyrimai dėl korupcijos Panevėžio ligoninėje buvo pradėti dar 2015 metais. Kaltinamas kyšininkavimu bei kitais nusikaltimais buvęs įstaigos vadovas Ivanas Dorošas iki šiol mina teismų slenksčius.

Atliekant tyrimą dėl korupcijos, teisėsaugai užkliuvo ir vienas viešasis pirkimas, kurio techninę specifikaciją rengė jo pavaduotojas R.Tatoris.

Bendradarbiaudama su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)  nustatė, jog organizuodamas viešuosius pirkimus ligoninės direktoriaus pavaduotojas esą priėmė ekonomiškai nenaudingus sprendimus ir taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 229 str. – tarnybos pareigų neatlikimas. Pareigūnai R.Tatorį apkaltino tuo, kad, pirkdamas medicininę įrangą, jis esą tyčia sudarė sąlygas konkurse dalyvauti tik vieninteliam gamintojui.

Tačiau šie skambiai pareikšti ir per žiniasklaidą ištrimituoti kaltinimai subliuško teisme.

Teismas nustatė, kad R.Tatoris medicininės įrangos techninę specifikaciją ruošė konsultuodamasis su ligoninės gydytojais, taip pat kruopščiai rinko informaciją apie geriausias kainas rinkoje.

„Liudytojai patvirtino, kad nupirkta įranga yra naudinga, tarnauja ligoninei ir jos pacientams, jos įsigijimo kaštai jau atsipirko, nes atliekant procedūras už jas sumoka ligonių kasos“, – rašoma teismo nuosprendyje. Be to, sprendimą pirkti įrangą priėmė net ne pats R.Tatoris, tą padaryti vienbalsiai nusprendė viešųjų pirkimų komisija, tačiau kaltinimų sulaukė tik jis vienas.

„R.Tatoris, kaip vienas iš pirkimų komisijos narių, už komisijos priimtus sprendimus apskritai kaltintas visiškai nepagrįstai. Teismas konstatavo, jog nėra surinkta įrodymų, kad nagrinėjamu atveju ligoninei apskritai buvo padaryta turtinė žala, o juo labiau kad ją padarė R.Tatoris“, – nusprendė teismas.

Teisėsauga dar bandė aiškinti, kad R.Tatoris palaikė ryšius su konkursą laimėjusia įmone, nors buvo peržiūrėję jo susirašinėjimus ir skambučius ir jokių tą patvirtinančių įrodymų nerado.

Po išteisinamojo nuosprendžio R.Tatoris perėjo į kontrataką – kreipėsi į teismą dėl neteisėtų pareigūnų bei prokuroro veiksmų ir prašė, kad jam būtų atlyginta 50 tūkst. eurų neturtinė žala. Anot jo, nepagrįsti kaltinimai sugadino ne tik jo reputaciją, bet ir sveikatą. Ilgo tyrimo metu buvo apribojama jo laisvė – jam buvo neleista išvykti iš šalies. Vilniaus apygardos teismas jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu iš dalies tenkino R.Tatoriaus ieškinį, tačiau dėl nepagrįsto pareigūnų persekiojimo patirtą žalą iš viso įvertino 4,5 tūkst. eurų, taip pat atlygino 700 eurų bylinėjimosi išlaidų.

„FNTT iš esmės pripažįsta, kad jos pareigūnai tarnyboje nesivadovauja logika, neatsižvelgia į pamatinius ekonominius ir verslo principus bei tinkamai neįsigilina į renkamus duomenis, kurių pagrindu įgyvendina valstybės prievartos aparatą žmogaus atžvilgiu, kas visiškai atitinka nepateisinamo nerūpestingumo ir neatidumo esmę“, – savo skunde nurodo R.Tatoris.

Tiesa, prokuratūra ir FNTT visomis išgalėmis bandė įrodyti, kad nieko blogo nepadaręs ir be kaltės apkaltintas vyras nenusipelnė jokio žalos atlyginimo. Tačiau to padaryti nepavyko.

Teismo vertinimu, dar tyrimo metu pareigūnai ir prokuroras turėjo visas galimybes išsiaiškinti, kad jokio nusikaltimo R.Tatoris nepadarė.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo žinomos aplinkybės, kad R.Tatoris buvo vienas iš trijų pirkimų komisijos narių, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad sprendimai komisijoje priimami balsų dauguma, tačiau buvo priimti vienbalsiai, todėl esant tokiems liudytojų parodymams ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems duomenims, yra akivaizdu, kad įtarimas ir kaltinimas ieškovui pareikšti neturint jokio faktinio pagrindo“, – konstatavo teismas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamąjį persekiojimą teisėsauga pradėjo neturėdama jokių duomenų, kurie leistų įtarti galbūt padarytus nusikaltimus.

„Vėliau, nesant tiesioginių įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas nebuvo nutrauktas, o priimtas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui. Tokie ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuderinami su rūpestingumo ir atidumo reikalavimais, todėl nepaisant atskirų ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo, jie vertintini kaip neteisėti“, – nusprendė teisėjai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s