Pentagono vadovas stengiasi nuraminti NATO dėl JAV kontingento išvedimo

JAV gynybos sekretorius Markas Esperis penktadienį stengėsi nuraminti NATO sąjungininkes, kad Vašingtonas konsultuosis su jomis dėl bet kokių pajėgų perkėlimų. Ši pozicija buvo išsakyta JAV prezidentui Donaldui Trumpui nustebinus karinio aljanso partnerius pareiškimu, kad iš Vokietijos bus išvesta tūkstančiai amerikiečių karių.

Nors dėl koronaviruso pandemijos pasitarimai vaizdo konferencijos formatu yra tapę norma, M.Esperis atvyko trumpo asmeninio vizito į NATO būstinę Briuselyje. Ankstesnę savaitę kelių valstybių sąjungininkių gynybos ministrų išsakė susirūpinimą dėl JAV planų nenuspėjamumo amerikiečių karių dislokavimo ir pasitraukimo iš Afganistano klausimais.

„Palankiai vertinu, kad JAV konsultuojasi su sąjungininkėmis, tuo pačiu siųsdamos aiškią žinią, kad JAV įsipareigojimai Europos saugumui išlieka stiprūs“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bendrame vaizdo pranešime, paskelbtame prieš derybas su M.Esperiu.

Praeitą savaitę D.Trumpas pareiškė įsakęs Vokietijoje laikomą JAV kontingentą reikšmingai sumažinti – nuo 34,5 tūkst. iki 25 tūkst. karių. Jo paties partijos nariai šį žingsnį kritikavo kaip dovaną Rusijai ir grėsmę JAV nacionaliniam saugumui, nes Vokietijoje esančios bazės yra itin svarbios amerikiečių operacijoms Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. D.Trumpas šią savaitę sakė, kad iš Vokietijos kariai gali būti perkelti į Lenkiją. Vokietija apie šį sąjungininkų žingsnį iš anksto įspėta nebuvo.

Anksčiau D.Trumpas kritikavo Berlyną, kad šis gynybai skiria nepakankamai lėšų ir nevykdo 2014 metais sąjungininkų priimto susitarimo, kad bloko narės iki 2024 metų skirs gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

JAV karo ministras pakartojo šią žinią: „Toliau raginu visus mūsų sąjungininkus išpildyti užsibrėžtą 2 proc. BVP tikslą. Per pastaruosius kelerius metus šioje srityje nuėjome gerą atstumą, bet mums dar reikia daug, daug ką nuveikti, kad užtikrintume mūsų kolektyvinį saugumą.“

Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius dar kartą sukritikavo Vokietiją.

„Laikome Rusiją rimta grėsme. Skiriant gynybai 1 proc. savo BVP, kaip daro Vokietija, pripažįstama, kad jie galbūt nelaiko (Rusijos – red.) rimta grėsme, kokia ją laiko Jungtinės Amerikos Valstijos. Nors turėtų“, – kalbėjo M.Pompeo.

„Tai nerodo ryžto, kokį (Rusijos prezidentas – red.) Vladimiras Putinas turi matyti iš Vokietijos“, – pridūrė jis.

Kaip rodo NATO duomenys, Vokietija šiemet gynybos biudžetui skirs 1,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Berlynas siekia, kad iki 2024 metų ši dalis išaugtų iki 1,5 proc. ir teigia, jog toks finansavimo lygis pakankamas, kad Berlynas įvykdytų NATO gynybos planavimo uždavinius.

JAV savo ruožtu gynybai skiria apie 3,4 proc. BVP, ir ši suma yra didesnė negu visų kitų NATO narių kartu sudėjus.

Pranešime, paskelbtame po derybų su M.Esperiu, J.Stoltenbergas pabrėžė, kad „JAV karinis buvimas Europoje yra svarbus Europai ir taip pat svarbus Šiaurės Amerikai. Kadangi tik dirbdami kartu galime spręsti savo patiriamus didžiuosius iššūkius“.

Pranešime taip pat sakoma, kad Afganistane, kur NATO vadovavo saugumo pajėgoms nuo 2003 metų ir neseniai pradėjo išvesti karius pagal JAV su Talibanu suderėtą taikos planą, Aljansas „toliau tikslins savo buvimą“ ir kad tai „bus daroma glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais ir partneriais“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s