Eurokomisaras V.Sinkevičius Klaipėdoje: „Mūsų jūra patenka tarp 5 užterščiausių jūrų pasaulyje“

Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius pirmo vizito po karantino atvyko į Lietuvos Klaipėdą.

Eurokomisaras inicijuoja bendrą regiono šalių deklaraciją dėl taršos mažinimo Baltijos jūroje, kuri rudenį, tikimasi, bus pasirašyta Palangoje.

Politikas įsitikinęs, jog sprendimai, paliesiantys ir Klaipėdos uostą, sumažins įtampą tarp miestiečių ir uosto įmonių, kurios esą bus priverstos diegti naujas aplinkosaugines priemones.

„Deja, mūsų jūra patenka tarp 5 užterščiausių jūrų pasaulyje“, – ketvirtadienį viešėdamas Klaipėdos valstybinėje jūrų uosto direkcijoje sakė eurokomisaras.

Baltijos jūros vandeniui atsinaujinti prireikia apie 30 metų.

V. Sinkevičius siekia suvienyti aplink Baltijos jūrą gyvenančias valstybes, kad šios nieko nelaukdamos imtųsi jūros švarinimo. Anot politiko, būtina užtikrinti, kad į vandenį nepatektų maistinės medžiagos, būtų efektyviau surenkamas mikroplastikas. Svarbu visose šalyse keisti praktiką ir mažinti pesticidų bei trąšų naudojimą.

Eurokomisaras užsiminė ir Baltijos jūros valymą. Jo teigimu, tai jau antrasis etapas, galimas tik po to, kai sustabdomi taršos šaltiniai.

„Mano tikslas yra, kad Baltijos jūros regiono valstybių aplinkos, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai suderintų ir rugsėjo pabaigoje pasirašytų bendrą įsipareigojimų deklaraciją imtis ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kad Baltijos jūra nebebūtų teršiama“, – ketvirtadienį sakė V.Sinkevičius.

Anot jo, deklaracija šiuo metu dar tik derinama, todėl apie konkrečias priemones kalbėti anksti, tačiau tikimasi, kad šalys susitars mažinti, pavyzdžiui, cheminių medžiagų naudojimą žemės ūkyje, nes tai – vienas didžiausių Baltijos jūros taršos šaltinių.

„Be jokios abejonės, turėtų būti ir įsipareigojimai įgyvendinti pokyčius žuvininkystėje, kad ji būtų kuo tvaresnė“, – teigė eurokomisaras.

Anot V.Sinkevičiaus, deklaracijoje šalys greičiausiai įsipareigos išvalyti atskiras Baltijos jūros vietas.

„Manau, bandysime sutelkti resursus, programas, galbūt ir šalių narių biudžetuose atsiras tam skirtos atskiros eilutės, tačiau tai gali vykti tik tuomet, kai mes užkertame kelią taršai, jos šaltiniams“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, šioje deklaracijoje numatytiems tikslams finansavimą skirs ir Europos Sąjunga.

„Programa „LIFE“ ir kitos programos nuolat rėmė įvairias misijas Baltijos jūroje ir nesiruošia nieko keisti. Lygiai taip pat nedidelis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, jis taip pat skyrė pinigų taršos mažinimui“, – sakė V.Sinkevičius.

Eurokomisaras mano, jog dar per anksti kalbėti, kiek reikės lėšų deklaracijoje numatytiems tikslams įgyvendinti.

„Europos Komisija paskelbė labai aiškiai, kad Europos žaliasis kursas ir skaitmenizacija yra du pagrindiniai prioritetai naujos finansinės perspektyvos ir Europos Sąjungos atstatymo plano, kuriam skirta papildomai 750 mlrd. eurų (…) Šiuo metu svarbiausias akcentas – finansavimas aplinkos apsaugai didėja ir tai padidina galimybes įgyvendinti deklaraciją“, – kalbėjo jis.

Anot eurokomisaro, bendrą deklaraciją Palangoje rugsėjo mėnesį turėtų pasirašyti Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija bei Suomija.

„Pirmiausia įsipareigojimai bus labai konkretūs. Kalbame apie konkrečius tikslus. Planuojame kasmet ne tik stebėti, bet ir susirinkti su ministrais. Antras susitikimas galimai būtų Vokietijoje. Kasmet atnaujinti informaciją, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus“, – sakė V. Sinkevičius.

Politikas viliasi, jog programa bus įgyvendinama ne tik per penkerių jo darbo metų kadenciją, bet ir tęsiama vėliau. Eurokomisaras mano, jog aplinkosauginės priemonės padės Klaipėdos uostui sumažinti trintį su bendruomene, kuri nuolat skundžiasi dėl uosto keliamo triukšmo ir taršos.

„Tai gali būti impulsas sumažinti tai trinčiai. Galų gale, Klaipėdos uostui tapti stipriausiu ne tik pagal krovą, bet ir žaliu Baltijos regiono uostu“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų visame pasaulyje.

„Baltijos jūros užterštumą lemia ne tik jos seklumas, ribotas ryšys su vandenynu, lėta vandens apytaka, žema vandens temperatūra, bet ir žmogaus veikla: perteklinis maistinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, teršalai, jūros dugno ardymas, netvari žvejyba, be jokios abejonės, šiukšlės“, – aiškino V.Sinkevičius.

Be to, problemų kelia ir tai, kad po Antrojo pasaulinio karo keliose Baltijos jūros vietose buvo paskandintos Vokietijoje sukaupto cheminio ginklo atsargos.

Kartu su eurokomisaru direkcijoje viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika mano, jog Klaipėdos uostas gali tapti pirmuoju, kuris imsis naujų priemonių įgyvendinimo. Kai kurias iš priemonių jis vadina elementariomis, tačiau itin efektingomis.

„Kalbant apie nuotėkas, vien uosto teritorijoje yra iki 80 išleidžiamų nuotekų vamzdynų. Tad nuotėkų monitoringo, lietaus vandens, oro užterštumo matavimo stotelių turėtų atsirasti dešimtimis ir kartais daugiau. Nuolatinis monitoringas aplink uostą esančių teritorijų, atliekų tvarkymas, elektromobilių įdiegimo ir kitos dabar jau turimos priemonės, kurias įdiegus būtų galima uoste žymiai pakeisti taršos ir triukšmo rodiklius. Įvertinome kitų uostų praktiką, tai realu, įmanoma, nereikalauja didžiulių išteklių“, – kalbėjo K. Mažeika.

Paklaustas, kodėl visgi toliau aidi bendrovės „Klasco“ vardas, mat gyventojai skundžiasi nuolatinėmis dulkėmis, triukšmu, o aplinkosaugininkai nurodo, jog į marias teka užterštos nuotėkos, K. Mažeika sako, jog nauji reikalavimai privers įmonę pasitempti.

„Tiek „Klasco“, tiek kitos įmonės, kurios mažiau laikosi arba ne taip atsakingai žiūri į aplinkosauginius reikalavimus, turės pasitempti ir lygiuotis į bendrą politiką, tai yra žalio uosto idėją. Visos priemonės, kurios turės būti įgyvendintos vienoje ar kitoje įmonėje, turės būti įgyvendintos ir šiose įmonėse. Gyventojams tai yra gera žinia. Tos įmonės turės keisti savo veiklos pobūdį, imtis priemonių, kurios neleistų nukrypti nuo žaliojo kurso“, – kalbėjo V. Mažeika.

Aplinkosaugininkai ne kartą užfiksavo, jog iš bendrovės „Klasco“ į marias teka užterštos nuotėkos, tačiau konkrečių veiksmų iki šiol nesiimta. Nuotėkose aptikta azoto, mat įmonė perkrauna trąšas. Ir tai tik vienas pavyzdžių iš Klaipėdos uosto.

K.Mažeika teigia, jog planuojama, kad tokios nuotėkos, kurios pripildytos trąšų, keliaus į specialius rezervuarus, o vėliau ūkininkai šį vandenį galėtų panaudoti laistymui.

Susisiekimo vice-ministras Gytis Mažeika patikino, jog ministerija pasirūpins, „kad šita diskusija neliktų vienkartinė, šiandienos, o būtų iš tikrųjų išplėtota į didelę visą apimančią uosto švarinimo ir žalinimo plėtros programą su konkrečiais veiksmais ir priemonėmis“.

Liepos 7 dieną Klaipėdoje vyks uosto plėtros tarybos posėdis. Jame bus nagrinėjami ir aplinkos apsaugos klausimai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s