A.Veryga: svarstoma mažinti planinių gydymo paslaugų apimtis, planuojama riboti restoranų darbo laiką

Koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje pasiekė naują rekordą – per pastarąją parą nustatyti 172 ligos atvejai. Blogiausia padėtis šiuo metu Raseiniuose bei Radviliškyje. Didžiausi koronaviruso židiniai yra socialinės globos namai Raseinių rajone ir Radviliškio ligoninė. Šiame fone sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įspėja, jog gali būti vėl ribojamas planinių sveikatos paslaugų skaičius. Be to, kitą savaitę bus grįžtama ir prie barų bei restoranų darbo laiko ribojimo klausimo. A.Veryga penktadienį paskelbė, kad šiuo klausimu bus diskutuojama jau pirmadienį.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, stebimi ne tik sergamumo rodikliai. Anot jo, šiuo metu yra užimta apie 35 proc. COVID-19 rezervo lovų.

„Esame įpusėję kelią, kai būtų taikomos priemonės sveikatos paslaugoms“, – paskelbė ministras.

Tai reiškia, kad užėmus 70 proc. lovų, gydymo įstaigose būtų mažinamas planinių paslaugų skaičius.

„Turėsime užtikrinti stabilų veikimą įstaigų, kad jos nebūtų perpildytos“, – kalbėjo jis.

Ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 135 žmonės, 8 – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 4 žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 42 ligoniai. 138 praėjusią parą užsikrėtė po kontakto su sergančiais. Didžioji dalis jaučia ligos simptomus.

R.Lingienės duomenimis, Raseinių rajone sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra 999,2 per pastarąsias 14 dienų.

„Tai yra daugiau, nei 22 kartus viršija Lietuvos vidurkį“, – kalbėjo ji.

Su protrūkiu Raseinių rajone esančiuose Blinstrubiškių socialinės globos namuose susiję 55 atvejai. Čia liga nustatyta 40 globotinių ir 11 darbuotojų, registruoti 4 antriniai atvejai. Pirmieji atvejai čia fiksuoti dar rugsėjo 22 dieną. Jie nustatyti profilaktinio tyrimo metu.

„Protrūkio atsiradimo hipotezė tokia, kad infekcija išplito dėl besimptomių atvejų darbuotojų gretose“, – kaip išplito virusas globos namuose, svarstė R.Lingienė.

Jos teigimu, tai gali reikšti, kad nebuvo tinkamai saugomasi ir naudojamos asmens apsaugos priemonės. Įstaigoje dirba epidemiologų grupė. Anot R.Lingienės, 10 globos namų gyventojų jaučia ligos simptomus.

Kitas epidemiologų susirūpinimą keliantis židinys fiksuotas Radviliškio ligoninėje. Iš viso su šiuo židiniu siejami 155 atvejai. Vakar dieną joje patvirtinta 16 naujų atvejų: 10 darbuotojams, 2 pacientams, kiti atvejai – antriniai. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu iki spalio 16 d. rajone atšaukiami visi masiniai renginiai, ugdymo procesas bus organizuojamas tik nuotoliniu būdu, neveiks pagyvenusių žmonių ir vaikų dienos centrai, rekomenduota stabdyti sportinę veiklą.

R.Lingienės teigimu, didžiuosiuose židiniuose žmonės tiriasi gana vangiai. Raseinių ir Radviliškio gyventojams ji patarė apriboti socialinį gyvenimą, dirbti ar mokytis nuotoliniu būdu, lankytis tik ten, kur būtina.

„Kelio be visuomenės pagalbos suvaldyti virusą mes nematome“, – pabrėžė ji.

NVSC atstovė sakė, jog akivaizdu, kad žmonės Lietuvoje sugrįžo į socialinį gyvenimą. Jei tokios tendencijos išliks, anot jos, kiekvienas turėtų įsivertinti individualią riziką. Ji sakė, kad visiems verta pagalvoti, ar eiti sportuoti, į šokių būrelius ir panašias vietas. O jei ten jau lankomasi, ji ragina dezinfekuoti paviršius.

R.Lingienės duomenimis, ligos atvejų skaičius nuo liepos iki rugsėjo išaugo 6 kartus.

„Per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo registruoti 1856 COVID-19 atvejai, t. y. 66,4 atvejai 100 tūkst. gyventojų, atitinkamai 275 liepą, t. y. 9,8 atvejai 100 tūkst. gyventojų, o rugpjūtį 836 atvejai, t. y. beveik 30 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Palyginti su liepos mėnesiu, sergamumas rugsėjį buvo apie šešis kartus didesnis“, – duomenis pateikė ji.

Rugsėjo mėnesį, jos duomenimis, fiksuoti 556 atvejai Kauno apskrityje, tai sudaro beveik 99 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus apskrityje per tą patį laiką nustatyta 530 atvejų – beveik 65 atvejai 100 tūkst. gyventojų. Šiaulių apskrityje – 463 atvejai, tai sudaro 117 atvejų 100 tūkst. šios apskrities gyventojų. Mažiausiai atvejų rugsėjo mėnesį registruota Marijampolės ir Utenos apskrityse – 13,1 ir 8,8 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Epidemiologė vėl ragino žmones niekur neiti, jei jaučia bent vieną simptomą, būdingą „COVID-19“. Jos teigimu, epidemiologams tenka išgirsti apie atvejus, kai darbuotojams jaučiant simptomus jie varomi į darbą. R.Lingienė pabrėžė, kad įstatymai numato prievolę darbdaviams užtikrinti saugią darbo aplinką. Esą jai teko girdėti ir tai, kad kai kurie darbdaviai Raseinių rajone draudžia žmonėms tirtis esant silpniems simptomams, neva, kad nenutrūktų gamybos procesas.

Ministras A.Veryga išreiškė nuogąstavimą, kad kai kurie žmonės iki šiol netiki viruso egzistavimu.

„Girdime nerimą keliančių žinučių, kad yra žmonių, kurie netiki virusu ir vadovaujasi sąmokslo teorijomis. Čia ne religijos, ne tikėjimo, o mokslo klausimas, kviesčiau nepiktnaudžiauti, nekelti pavojaus savo ir artimųjų sveikatai“, – penktadienį kalbėjo ministras.

Jo teigimu, teisės aktai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja savivaldybes spręsti dėl priemonių, kurių reikia imtis vietoje. Pavyzdžiui, jos gali uždrausti renginius, nurodyti ugdymą vykdyti nuotoliniu būdu ir pan.

„Savivaldybės galbūt pamiršo kai kurias rekomendacijas, mes jas neseniai priminėme, kaip būtų galima virusą valdyti atskiruose sektoriuose“, – pabrėžė A.Veryga.

Jo teigimu, yra sudaryta galimybė tikrintis premjerui, prezidentui, ministrams, Seimo pirmininkui, jų komandoms.

„Ne visi tokia galimybe naudojasi, ar tai gerai ar blogai? Būtų gerai, kad žmonės tikrintųsi, gal kažkada būna objektyvių aplinkybių, kad žmonės negali atvykti į tam tikrą vietą, kur imami mėginiai ir praleidžia“, – svarstė ministras.

Komentuodamas tai, kad neatlaikę krūvio ir dėl mažų algų NVSC šiemet paliko daugybė žmonių, A.Veryga tikino, kad problemos tęsėsi keliolika metų. Ministras aiškino, kad kaltas neigiamas žmonių požiūris į priedus valstybės įstaigų darbuotojams.

„Ar man priminti, kokios buvo antraštės, kai buvo priedai? Kad tai buvo puota maro metu, kai valdžia išsimokėjo priedus, kai medikai dar negavo. Mes patys užprogramavome tą situaciją, tada sunku įtikinti, kad priedų reikia“, – kalbėjo ministras. Jo teigimu, galimybė mokėti priedus galiojo tik karantino režimo metu, kuris jau yra atšauktas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s