Atkurtai Lietuvos muitinei – 30 metų

Spalio 9 dieną Atkurtos Lietuvos muitinei sueina 30 metų.

Šią dieną 1990 metais Lietuvos Aukščiausioji Taryba (dabar – Lietuvos Respublikos Seimas) priėmė Laikinąjį muitinės įstatymą. Jame buvo numatyta svarbiausia muitinės funkcija – vykdyti valstybės muitų politiką.

Pirmuoju Lietuvos muitinės vadovu Vyriausybė paskyrė Valerijoną Valicką, kuriam teko uždavinys sukurti Lietuvos muitinių sistemą.

Lietuvos muitinė – viena iš nedaugelio Atkurtos Lietuvos institucijų, kurios jaunoje valstybėje buvo kuriamos visiškai naujai.

Iki Lietuvos valstybės pripažinimo de jure, Lietuvos muitinė veikė Tarybų Sąjungos sąlygomis: pasienyje egzistavo struktūros dvivaldystė, t.y. veikė ir Lietuvos, ir sovietų muitinė. Per sieną keliaujantys asmenys Lietuvos muitinės pareigūnus tada vadino ne muitininkais, o Sąjūdžiu.

Pagrindiniai jaunos institucijos uždaviniai buvo įgyvendinti muitų politiką nustatančius įstatymus, taikyti muitų tarifus ir imti muitų rinkliavas, užkirsti kelią kontrabandai ir kitokiems muitų taisyklių pažeidimams.

Muitinės raidai labai svarbūs 1993-ieji. Tais metais teisinę bazę sustiprino nuolatiniai Lietuvos Respublikos muitinės ir Muitų tarifų įstatymai, muitų tarifu pradėta reguliuoti užsienio prekyba. Tais pačiais metais buvo patvirtintas pirmasis Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas ir muitinės taisyklės, o Lietuvos Respublikos muitinės departamentas Vyriausybės nutarimu pertvarkytas į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Stiprėjanti muitinės institucija, gerėjanti pareigūnų kvalifikacija darė teigiamą įtaką muitinės indėliui į šalies biudžetą. Iki pat Lietuvos narystės Europos Sąjungoje muitinės surinktų įplaukų kasmet daugėjo: 1992 m. Lietuvos muitinė surinko 9,9 mln. litų muitų ir mokesčių, 1997 m. – 2 mlrd. 904 mln. litų, 2003 m. – 3 mlrd. 432 mln. litų, tačiau po Lietuvos narystės Europos Sąjungoje muitinės vaidmuo keitėsi, ji tapo atsakinga už visos ES rinkos apsaugą.

Muitinės veikla visais laikais buvo neatsiejama nuo kovos su kontrabanda. Vienas svarbiausių muitinės uždavinių – sustabdyti kontrabandinių prekių antplūdį, galintį išbalansuoti ekonominę pusiausvyrą, ir taip apsaugoti Europos Sąjungos vidaus rinką.

Europos Sąjungos bendrosios rinkos kertinis akmuo yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Remiantis muitų sąjunga panaikinami visi muitų mokesčiai tarp ES valstybių, o su ES nepriklausančiomis valstybėmis vykdoma bendra užsienio prekybos ir muitų politika. Žodžiu, Europos Sąjungos valstybių muitinės dirba kaip viena ES muitinė. Todėl Lietuvai rengiantis narystei ES, ypač dideli darbai teko muitinei. Reikėjo pertvarkyti administracinę struktūrą, įdiegti informacines sistemas, turinčias sąsajas su ES informacinėmis sistemomis, modernizuoti postus prie būsimų išorinių ES sienų, parengti teisės aktus, atitinkančius ES teisės nuostatas ir panašiai.

Muitinė pelnytai gali didžiuotis, kad ji, drauge su valstybe, įveikė šiuos iššūkius. Šiuo metu Lietuvos muitinė, įgyvendinanti Europos Sąjungos Muitų politiką, savo darbe pirmiausia vadovaujasi visoms ES šalims-narėms privalomais teisės aktais – reglamentais. Svarbiausias visų ES muitinių veiklos dokumentas – Sąjungos muitinės kodeksas.

Šiandien Lietuvos muitinę sudaro 8 įstaigos: Muitinės departamentas, 3 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), Muitinės laboratorija, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės mokymo centras. Šiuo metu Lietuvos muitinėje dirba apie 2 tūkstančius žmonių.

Lietuvos muitinės jubiliejų šiemet institucija mini virtualiai: 9 valandą visi muitinės pareigūnai, buvę muitinės darbuotojai, vadovai, taip pat tie, kurie vienaip ar kitaip susiję su muitinės veikla, kviečiami įsijungti interneto Lietuvos muitinės svetainę www.lrmuitine.lt ir dalyvauti renginyje per nuotolį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s