Pagaliau garsiai įvardijo, kas juodina Klaipėdą: mokslininkai ir aplinkosaugininkai beda smiliumi į „KLASCO“

Pajuodusios palangės, pajuodusi žolė, o kaltininkų – nėra. Taip jaučiasi klaipėdiečiai, gyvenantys netoli  uosto.

Keletą mėnesių taršos duomenis rinkę Klaipėdos universiteto mokslininkai trečiadienį pristatė duomenis ir nevyniodami žodžių į vatą pirmą kartą garsiai ir konkrečiai bedė į taršos šaltinį – tai bendrovė „Klasco“. Būtent čia kraunama geležies rūda dulkių pavidalu atkeliauja į klaipėdiečių namus. Dulkių aptinkama 650 m spinduliu, tarša pasiekia ir kitą Kuršių marių krantą – Smiltynės teritoriją.

„Klaipėdiečių oro kokybė priklauso nuo to, kur jie gyvena. Jei gyvena prie uosto įmonių, deja, jie kenčia. Mūsų tikslas buvo nustatyti, koks yra „Klasco“ poveikis. Nustatėm, kad krovinio cheminė sudėtis atitinka tai, kas nusėda ant paviršių, ant palangių. Tie skundai pagrįsti, mums pavyko šiuo metodu įrodyti tai. Žinoma, dalelės stambios, nepatenka į organizmą ir kvėpavimo takus, bet tai aplinkos užterštumas“, – pranešė Klaipėdos universiteto mokslininkė Nadežda Lazareva.

Tyrimą moteris atliko kartu su kolega, dr. Pauliumi Rapaliu. Tyrime dalyvavo ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovai.

Anot mokslininkų, per keletą mėnesių buvo atlikti du tyrimai – vienas Klaipėdos mieste, dešimtyje vietų išdėstant kaupiklius, kuriuose nusėdo kietosios dalelės. Kito tyrimo metu numatyta tolstančiu spinduliu ištirti dešimt vietų aplink „Klasco“ teritoriją.

Pirmasis tyrimas mokslininkams leido išanalizuoti kietąsias daleles, nusėdančią jų masę bei elementinę sudėtį. Anot P.Rapalio, iš viso miesto šiame tyrime išsiskyrė trys vietos – Rimkų gatvė, kur labai didelis nusėdančių kietųjų dalelių kiekis, taip pat Gulbių gatvė, esanti šiaurinėje Klaipėdoje, ties bendrove „Klasco“ bei ties Baltijos žiedu, kur pakankamai intensyvus transporto eismas.

Antrojo tyrimo duomenys parodė, kad bendrovėje „Klasco“ kraunamos geležies dulkės, nukeliavusios net 650 metrų spinduliu, pasiekė tyrimo kaupiklius.

„Šiuo atveju ėmėme ir krovinio, ir grunto mėginius tose teritorijose. Galima konstatuoti, kad kito šaltinio, sukuriančio tokį kiekį geležies, nėra. Tą galima patvirtinti ir ankstesniu tyrimu, kadangi niekur kitur tokio kiekio geležies nebuvo nustatyta“, – sakė P. Rapalis.

Mokslininkai šįkart tyrimui pasirinko inovatyvias priemones, naudojamas JAV, Šveicarijoje, kitose šalyse.

Kietosios dalelės stebėtos naudojant pasyvius kaupiklius, kuriuose dalelės nusėda natūraliai ir kaupiasi tam tikrą laiką. Specialūs tarsi lėkštelės suformuoti kaupikliai kiekvienoje iš dešimties vietų buvo kabinami šešioms savaitėms, o vėliau matuojama jų masė bei sudėtis.

Rugsėjo pabaigoje tyrimų rezultatai buvo perduoti bendrovei „Klasco“. Ši iki rytojaus dar turi laiko Aplinkos apsaugos agentūrai duoti savo atsakymą. Be to duomenys perduoti ir Aplinkos ministerijai.

Tuo tarpu ketvirtadienio vakarą bendrovės atstovai išplatino laišką, kuriame teigė kad šiuo metu vertinamos universiteto pateiktos išvados.

„Bendrovės turimais duomenimis, „Klasco“ veikla atitinka valstybės nustatytas aplinkosaugines normas, išskyrus vienkartinius atvejus, kurių šiais metais bendrovės veikloje nebuvo. Tą pripažįsta ir KU mokslininkai, teigiantys, kad gautos tyrimų išvados nepažeidžia LR taikomų aplinkosaugos normatyvų. „Klasco“ deda visas pastangas, kad bendrovės veikla darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Yra parengusi ne vieną priemonių planą, kuriuose numatyta eilė organizacinių ir investicinių priemonių. Įvertinę KU mokslininkų tyrimų metodiką ir jos išvadas, koreguosime bendrovės taikomas poveikio aplinkai mažinimo priemones“, – teigiama atsakyme.

Ketvirtadienį spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Rimgaudas Špokas priminė, jog nuo 2022 metų įsigalios nauji įstatymo pakeitimai. Juose numatyta, jog tarša negalės išeiti už įmonės teritorijos ribų.

„Mūsų pareiga ir noras, ambicija buvo įrodyti, kad tarša yra. Kadangi nauji matavimai, nauji taršos rodikliai, tai mes dabar su kolegomis iš Aplinkos ministerijos, kitų pavaldžių institucijų, bandysim įteisinti, reglamentuoti, kokie normatyvai. Ruošiamės įgyvendinti naujų įstatymų nuostatas. Matome, kad einame teisingu keliu. Manyčiau, kad visos kitos įmonės, kurios turi tokių problemų, gali nelaukti, užsisakyti tokius tyrimus ir ruoštis, kadangi ta tarša bus smarkiai apribota. Absoliutūs nuliai gamtoj neįmanomi, bet ir versle bus siekiama balanso. Manyčiau, dažyti palangių raudonai tai nebus leista“, – kalbėjo R.Špokas.

Anot vadovo, nuskambėjus problemai dėl „Klasco“ taršos, ieškota būdų, kaip ištirti ir pagrįsti duomenis kaip faktą.

„Su Klaipėdos universitetu ir P.Rapaliu pavyko rasti metodą. Pamačiau viename Slovėnijos uoste. Iš tikrųjų, turime ant stalo faktą, kad 100–200 metrų nuo krovos darbų vietos apie 50 proc. dulkėtumo sudaro produktas. Kitaip sakant, jei produktas toje teritorijoje nedulkėtų, 50 proc. sumažėtų išorėje dulkėtumas tam tikrais atstumais“, – sakė R.Špokas.

Pasak aplinkosaugininko, priemonių yra – uždaros sistemos, kurios neleidžia dulkėms sklisti, tačiau klausimas, ar verta tokius krovinius turėti ir investuoti į uždaras sistemas bei apsaugos priemones.

„Turime grandinę, pamatėme, kad reikia laistyti, bet laistymai visiškai nepasiteisino, atsiranda kita problema – užterštos nuotekos ir taip toliau. Tai mes negalime krauti gyventojų sąskaita arba aplinkos niokojimo, sakyčiau, sąskaita. Kroviniai nuodingi ir nenuodingi. Jei nepasiruošę tokiems darbams, tai ir nedarykime jų“, – nevyniojo žodžių į vatą R.Špokas.

Klaipėdos uosto įmonė „Klasco“ ne kartą neigdavo teršianti gamtą, o gegužės pabaigoje pranešė, kad, siekdama mažinti veiklos poveikį aplinkai ir ją tausoti, parengė dar platesnį aplinkosaugos priemonių planą. Juo siekiama skubiai suvaldyti visas tikėtinas taršos rizikas ir taikyti visas įmanomas aplinkosaugos priemones tam, kad išvengti teršalų patekimo į aplinką tiek esamuoju laiku, tiek ateityje.

„Klasco“ pranešė naujojo aplinkosaugos priemonių plano įgyvendinimui skirsianti 3 mln. eurų. Nuo 2018 m. metų bendrovė į aplinkosaugos priemones ir krovą spartinančią techniką jau investavo daugiau kaip milijoną eurų, pranešė įmonė.

Liepą, kai įmonėje lankėsi Seimo nariai, „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas tikino, kad įmonė deda visas pastangas, yra atvira, o pernai joje atlikta apie šimtas patikrinimų.

„Nesam chirurgijos skyrius, bet nesam teršėjai“, – sakė jis, vardindamas įmonėje įdiegtas priemones taršai suvaldyti.

Vadovas teigia, jog klaidų būta sandėliuojant koksą, kuris ėmė dulkėti, ir įmonė už jas visuomenės atsiprašė, tačiau nuo tol, nuo 2018-ųjų, ėmėsi aplinkosauginių priemonių – vandens patrankų, užklojo kalnus krovinių bespalve purškiama plėvele, įsigijo valymo mašinas, specializuotas priemones kelių laistymui, pastatė oro taršos stotelę, kurios duomenys prieinami visuomenei.

Dulkių sienelės, anot vadovo, statyti neleista, tačiau jis patikino, jog įmonė laimėjo teisinį procesą ir tai bus padaryta. Specialią apsaugančią nuo dulkių sienelę suprojektavo bendra JAV ir Kanados įmonė. Lietuvoje esą tokio lygio šios srities specialistų nesama. Sienelė esą sugaudo net ir labai smulkias dulkes.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s