Ataskaita apie visuomenės sveikatą šokiravo klaipėdiečius

Klaipėdos bendruomenių, jau ne vienerius metus kenčiančių dėl oro taršos, atstovai buvo šokiruoti, kad uostamiesčio savivaldybė detaliai neanalizuoja, kiek teršalų mieste į atmosferą išmetama iš stacionarių šaltinių ir kokią tai turi įtaką sveikatai.

Tai paaiškėjo, kai Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui antradienį buvo pateikta Klaipėdos savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita už 2019 metus.

Šioje ataskaitoje, kurią parengė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras, visuomenės sveikatos stebėsena vykdoma pagal 51 rodiklį, iš kurių Bendruomenės sveikatos taryba išrenka tris prioritetinius.

Numatyta, kad turi būti išanalizuotos trys miestui aktualios problemos – transporto įvykiuose patirtos traumos 100 tūkst. gyventojų, tikslinės populiacijos (6-14 m) dalis, dalyvavusi vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programoje, sergamumas II tipo cukriniu diabetu 10 tūkst. gyventojų.

Ataskaitoje pateikiama informacija, kad aštuonių rodiklių duomenys Klaipėdoje yra prastesni nei šalies vidurkis, o keli rodikliai pagerėjo.

„Ataskaitoje nebuvo nagrinėtas klaipėdiečiams labai aktualus vienas iš rodiklių „Į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 kvadratiniam kilometrui“ ir kaip jį sumažinti. Pagal šį rodiklį Klaipėdos savivaldybė 30,57 karto viršija Lietuvos vidurkį. Visi suprantame, kad šis rodiklis susijęs su oro užterštumu ir tai įtakoja visuomenės sveikatą. Gyventojai jau daugelį metų skundžiasi padidintu dulkėtumu Vitės ir Smeltės gyvenamuosiuose rajonuose, dulkėtumu ir akis bei kvėpavimo takus graužiančiais kvapais, sklindančiais iš AB „Klaipėdos mediena“ Paupių gyvenamajame rajone ir kt. Nors žiniasklaida, gyventojai, mokslininkai ir Aplinkos apsaugos agentūra laikraščiuose ir internete nuolat skelbia apie padidintą dulkėtumą Klaipėdos mieste ir gyventojų rūpestį savo sveikata, Visuomenės sveikatos biuras nepasivargino išrinkti informacijos iš Higienos instituto tinklalapyje skelbiamų duomenų, kokiomis kvėpavimo takų ligomis klaipėdiečiai daugiausia serga/miršta“, – rašoma Sveikatos ir socialinių reikalų komitetui adresuotame Paupių bendruomenės rašte.

Labai panašų raštą komitetui surašė ir asociacija „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ (KIDE). Abiejuose raštuose prašoma nepritarti pateiktai ataskaitai, o prašyti ją papildyti duomenimis apie klaipėdiečių sergamumą teritorijose, kuriose veikia stacionarūs taršos šaltiniai, pavyzdžiui, „Klasco“, „Grigeo Klaipėda“, „Klaipėdos mediena“, „Mestilla“ ir kiti.

Bendruomenės taip pat prašė, kad savivaldybė nebesutiktų išduoti naujų taršos leidimų įmonėms, kad situacija dar labiau neblogėtų.

„Lietuvoje vidutiniškai vienam kvadratiniam kilometrui iš stacionarių taršos šaltinių išmetama 970 kg teršalų, o Klaipėdos mieste – 29649 kg kvadratiniam kilometrui. Ir mes rimtai nežiūrime į tokius skaičius, nenorime analizuoti jų poveikio. Reikia imtis prevencinių priemonių, bet reikia surinkti ir daugiau duomenų. Ši problema yra nuo 2015 metų ir situacija negerėja. Mes raginame kooperuotis su kitais komitetais, kitomis institucijomis, imtis spręsti problemą. Ir būtina stabdyti naujas taršias įmonės, nes tai vienintelė priemonė šiai dienai“, – komiteto posėdyje kalbėjo KIDE vadovė Alina Andronova.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos skyriaus vedėja Rožė Perminienė ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė aiškino, kad visuomenės sveikatos stebėsena yra griežtai reglamentuota, o papildomi tyrimai yra atskiras klausimas.

Leidimų išdavimas, anot valdininkių, taip pat yra ne visuomenės sveikatos stebėsenos klausimas, tik tiek, kad remiantis šia stebėsena, visi sektoriai turėtų planuoti savo priemones.

„Ataskaita lieka ataskaita, ji parengta pagal teisės aktus ir nelabai ją galime kvestionuoti. Bet tikrai norisi išgirsti, kokias išvadas iš tų skaičių darome, kokių veiksmų imamės, kaip tai suguls į veiksmų planus, kuriuose jau galima įsivertinti ir išlaidas. Ir savivaldybė turėtų nešti visų institucijų, bendruomenių konsolidacijos išspręsti šį klausimą vėliavą“, – teigė Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto narė Vaida Raugelė.

Komiteto pirmininkas Kazys Bagdonas pasižadėjo artimiausiu metu organizuoti išplėstinę diskusiją, kurioje būtų nagrinėjamos oro taršos ir jos poveikio klaipėdiečių sveikatai problemos bei jų sprendimo būdai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s