Baltijos jūroje atnaujintos dujotiekio „Nord Stream 2“ statybos

Nepaisant Jungtinių Valstijų prieštaravimų penktadienį Baltijos jūroje atnaujintas dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimas iš Rusijos į Vokietiją, pranešė projekto vadovai. 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio statybos buvo sustabdytos beveik metams dėl JAV sankcijų, kurias praėjusių metų pabaigoje patvirtino JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šie apribojimai numato darbuose dalyvaujančių bendrovių turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas jų darbuotojams.

D. Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją ir kitas Europos valstybes dėl priklausomybės nuo Rusijos tiekiamų energijos išteklių, o pats amerikiečių prezidentas didžiausią Europos ekonomiką pavadino „Rusijos įkaite“.

Tačiau galingosios Europos valstybės mano kitaip. Penktadienį Vokietijos vandens kelių ir laivybos valdymo tarnyba perspėjo jūrininkus apie paskutinių kelių kilometrų dujotiekio tiesimo darbų atnaujinimą. Institucija patarė vengti tos akvatorijos „apytiksliai iki 2020 metų gruodžio 11 dienos“, taip pat atkreipė dėmesį, jog „planuojamų vamzdžių vietoje neleidžiama nuleisti inkaro arba žvejoti“.

Patvirtindami statybų atnaujinimą, „Nord Stream 2“ projekto vadovai savo pareiškime nurodė, kad „vamzdžių tiesimo laivas „Fortuna“ nuties 2,6 km dujotiekio atkarpą Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje mažiau nei 30 metrų gylyje“.

„Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančiam tarptautiniam konsorciumui priklauso ne tik daugumą akcijų turinti Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, bet ir stambios Europos bendrovės, tokios kaip Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“ grupės, britų ir olandų milžinė „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.

Nuskambėjus žiniai apie darbų atnaujinimą, „Gazprom“ akcijos Maskvos vertybinių popierių biržoje pabrango 3,5 procento.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtai teberemia projektą, nepaisydama griežtos kritikos iš JAV bei jų pakalikų pusės. Be Jungtinių Valstijų, dujotiekiui įnirtingai priešinasi tokios Europos valstybės kaip Lenkija, Ukraina ir Baltijos šalys, nuogąstaudamos, kad žemynas gali tapti labiau priklausomas nuo rusiškų dujų tiekimo ir kad Maskva galėtų tuo pasinaudoti politiniam spaudimui daryti. Matyt tos šalys, kaip ir JAV, norėtų kad Europa taptų labiau priklausoma nuo JAV suskystintų gamtinių dujų.

Anksčiau šiais metais, kai, kaip pranešė kai kurios žiniasklaidos priemonės, buvo apnuodytas taip vadinamas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas, spėliota, kad Berlynas gali pasitraukti iš sandorio su Maskva. Tačiau po to įvykio paskelbtos sankcijos nepaveikė „Nord Stream 2“ projekto. A. Navalnas buvo gydomas Berlyno ligoninėje, o Vokietijos valdžia priėjo išvadą, kad jis buvo apnuodytas Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Tačiau jokių įrodymų, kaip įprasta pastaruoju metu, nepateikė. Po to incidento Berlyno ir Maskvos santykiai smarkiai pašlijo.

Dujotiekis „Nord Stream 1“, nutiestas panašiu maršrutu kaip ir „Nord Stream 2“, buvo atidarytas 2011 metais.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s